Praėjus daugiau nei metams po „Snoro“ banko bankroto, kai kurios įstaigos vis dar nėra atgavusios visų sąskaitose turėtų pinigų.
Pernai lapkritį nacionalizavus, o paskui ir bankrutavus „Snoro“ bankui, dalis įstaigų lėšų buvo įšaldytos. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybė šiame banke laikė apie 2 milijonus litų, kelios kitos rajono įstaigos – po kelias dešimtis tūkstančių, o Panevėžio miesto greitoji medicinos pagalbos stotis – daugiau nei 1 milijoną. Skolą prisiėmė ministerija Norėjusieji pasiimti pagal įstatymus draudžiamą sumą (iki kiek daugiau nei 345 tūkstančių litų) tai jau padarė, tačiau nemaža dalis turėtų indėlių vis dar bankrutavusiame banke ir nežinoma, kaip pavyks juos atgauti.
Panevėžio rajono savivaldybės atstovai po banko bankroto yra sakę, kad Savivaldybė į tokią padėtį pateko dėl šalies įstatymų, reikalaujančių lėšas laikyti ten, kur siūlomi didžiausi procentai.
Panevėžio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė teigia, kad po „Snoro“ banko bankroto Finansų ministerija prisiėmė visas skolas ir Savivaldybei davė trumpalaikes paskolas. Tokiu būdu padengtas apie 1,6 milijono litų Savivaldybės turėtas indėlis. „Šie pinigai duoti kaip paskola“, – sako ji.
Tvirtinant kiekvienų metų šalies biudžetą, suma įrašoma į jį. Pasak G. Šarkiūnienės, taip buvo pernai, šių metų šalies biudžeto projekte irgi įrašyta, kad „Snore“ laikytos lėšos bus dengiamos. Vedėjos teigimu, dėl šios priežasties problema buvo išspręsta ir pinigų netekimas didelių bėdų rajono Savivaldybei nesukėlė. Turi vilties Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis „Snoro“ banke laikė daugiau nei milijoną litų. Šie pinigai buvo skirti regioninei dispečerinei kurti, tačiau kol kas pavyko atgauti tik draudžiamą sumą – daugiau nei 300 tūkstančių litų. Dar liko apie milijoną. Pasak stoties direktoriaus Viliaus Mitkos, bankroto administratoriui yra pateikti visi reikiami dokumentai, tačiau atsakymas negautas. Direktoriaus teigimu, netikėtas tokios sumos netekimas stočiai buvo didelis smūgis. Kuriant regioninę dispečerinę teko pasinaudoti valstybės resursais. V. Mitka priminė, kad dispečerinė iki galo neįrengta, tad pinigų reikės – yra ką nuveikti ir į ką investuoti.
„Viltis visada turi būti“, – apie tikimybę atgauti likusius pinigus iš bankrutavusio banko kalba direktorius.
Jo manymu, viskas priklausys nuo valstybės, bankroto administratoriaus veiksmų, kaip jiems seksis.
„Snoro“ bankroto administratorius Neilas Kuperis, komentuodamas per metus nuo bankroto pradžios nuveiktus darbus, mini, kad per tą laiką 135 tūkstančiams potencialių kreditorių išsiųsti pranešimai ir pasiūlyta pateikti savo finansinius reikalavimus; nuo pernykščio gruodžio iki šių metų rugsėjo bankrutuojančio banko turto balansą papildė 1,22 milijardo gautų įplaukų; valdant paskolų portfelį, spalio 31 dienos duomenimis, buvo surinkta 740 milijonų litų; už beveik 3,1 milijono Lietuvos paštui parduoti vadinamieji snoriukai ir kt.
Daiva SAVICKIENĖ
