Planuotas turistų skaičius 2020 metais – 2,5 mln. pasiektas dar praeitais. Dėl šios priežasties susiformavo apgyvendinimo paslaugų trūkumas, kuris paskatino privačių nuomotojų iškilimą. Tai atkreipė ir tarptautinių viešbučių ženklų dėmesį, kurie jau ruošiasi įžengti į Lietuvos rinką.
„Viešojoje erdvėje daug kalbėta apie „Hilton“, „Acorus“, „Marriott“ viešbučių atėjimą, bet kiekvienas tinklas turi daug prekinių ženklų, prisitaiko prie regiono ir klientų skaičiaus. Netikiu, kad visiškai bus „Hilton“, bet bus pritaikytas šiai kompanijai priklausantis kitas prekinis ženklas“, - kalbėjo „NewSec“ grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Vis dėlto pašnekovai pastebi, kad tokiuose viešbučiuose dažniau lankysis verslo klientai.
Vien viešbučio nepakaks
Pastebėta, kad NT plėtotojai linkę įsigyti didesnius žemės sklypus, kuriuose galėtų kurtis ne tik viešbučiai, bet ir konferencijų salės ar SPA pramogos. Pasak M. Kulboko, didelės apimties sklypai būtinai turi turėti funkcijų įvairovę. Tai leistų turistus pritraukti ne tik sezono metu, bet ir žiemą.
„Ryškiausias sezoniškumo bumas yra Palangoje. Paskelbtas naujas projektas, kuriant SPA kompleksą yra pirmas žingsnis, kad turistai atvyktų ne tik vasarą geru oru, bet ir ne sezono metu. Druskininkai turi neblogą konferencijų salę. Manau, kad tai viena iš nišų, kurį kurortai gali išnaudoti ir Druskininkai jau tai padarė“, - sako M. Kulbokas.
Lietuvos NT plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad vis dėlto Palangoje konferencijų centrų kurti neapsimoka. Kurortuose išskirtine traukos vieta turėtų tapti SPA centrai, kurie leistų turistus pritraukti ne tik vienai nakčiai, bet ilgesniam apsistojimui. Vilniuje itin aktualios taps konferencijų vietos.
„Dabar centre neturime didelio viešbučio, kad šalia jo būtų ir didelė konferencijų salė. Naujas konferencijų centras vietoj Sporto rūmų leis aplinkiniams viešbučiam tapti patrauklesniems tikslinei auditorijai. Patys viešbučiai ims konkuruoti tokiomis paslaugomis ir be abejo kaina“, - sako M. Statulevičius.
Pasak jo, konkurencija tarp viešbučių vyks keliomis kryptimis: vieta, paslaugomis ir vardu. Nes dalis klientų įpratę rinktis tik tam tikro prekės ženklo viešbutį. M. Kulbokas prideda, kad konkurencija paskatins ir senuosius viešbučius atsinaujinti.
„Kai nėra konkurencijos, tu mažiau investuoji. Žmonės apsistodami kambariuose juos nudėvi, viešbučių operatoriai teigia, kad atnaujinti kambarius reikėtų kas 5 metus. Vilniuje mažai kas tai darė. Visi gyveno ant laurų. Vyks viešbučių kristalizavimo laikotarpis. Tie, kurie neinvestuos, turės pasitraukti į žemesnę kategoriją, o kiti – pasivyti naują standartą“, - teigia M. Kulbokas.
Naujieji viešbučiai bus įkandami verslo klientams
Didėjant turistų srautui ir trūkstant apgyvendinimo vietų, šalyje sparčiai plėtojasi dalinimosi ekonomikos pavyzdys, trumpalaikė nuoma per „Airbnb“ platformą. Pašnekovai pastebi, kad šis segmentas – pilkoji zona.
Nors naujieji viešbučiai į šios platformos klientus nesikėsins, kainos skirtumai per daug dideli, svarstoma apie šių nuomotojų reglamentavimą.
„Manau, kad viešbučiai konkuruos paslaugų kokybe, o ne kaina. Berlynas „Airbnb“ paslaugą jau uždraudė ir tai rodo, kad tai yra trikdis normaliam verslui, kuris moka mokesčius valstybei. Ši pilkoji zona gali būti toleruojama iki tam tikro lygio. Reikia visiems įvesti vienodas sąlygas, kad vyktų sveika konkurencija“, - mano M. Kulbokas.
M. Statulevičius pastebi, kad naujų viešbučių steigimasis keis ir trumpalaikės nuomos rinką.
„Nemažai būsto parduodama investicijoms, kuomet patys žmonės bute negyvena, o jį tik nuomoja. Tai vyksta ir per „Airbnb“. Situacija kis atsirandant daugiau viešbučių. Gal trumpalaikė nuoma taps mažiau patrauklia, pagerės ilgalaikės nuomos situacija. Viešbučių atėjimas prisidės prie rinkos sveikatos“, - sako jis.
NT plėtros asociacijos direktorius pripažįsta, kad naujieji viešbučiai labiau įkandami bus verslo klientams, kurie ir anksčiau nesižvalgė į „Airbnb“ segmentą. Tačiau viešbučių asociacijos jau ieško būdų, kaip padidinti tokios trumpalaikės nuomos reglamentavimą. Tad šio segmento modifikacija – neišvengiama, mano jis.
„Turbūt tie turistai, kurie neįpirks apsistojimo naujuose viešbučiuose, ieškos kito segmento. Galbūt nesiorientuos į tą pirmąjį žiedą aplink miesto centrą, bet ieškos tolimesniuose zonose esančių viešbučių, kur yra pavėžėjimo paslauga, lengva privažiuoti su autobusu ir kaina bus mažesnė. Turistai apsistojantys naujuose viešbučiuose bus vienetiniai“, - svarsto M. Statulevičius.
Atskleidė vieną iš projektų
NT plėtros įmonės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis teigia, kad reaguodami į augantį turistų skaičių, bei didėjantį tarptautinių renginių skaičių Vilniuje, investavimas į viešbučio statymą – puiki galimybė.
Planuojama, kad statomas keturių žvaigždučių viešbutis Gedimino prospekto ir V.Kudirkos gatvių sankirtoje, netoli Lukiškių aikštės, turėtų būti atidarytas 2018 metų pabaigoje.
D. Dargis atskleidžia, kad projekte numatytas ne tik viešbutis, bet ir kitų funkcijų statiniai: restoranai, braai. Taip tikimasi atgaivinti šią Gedimino prospekto dalį.
Viešbutyje planuojama įrengti apie a 135-150 kambarių. Skaičiuojama, kad keturių žvaigždučių kambario įrengimui skiriama apie 80-85 tūskt. eurų. Per artimiausius kelerius metus Vilniuje turėtų atsirasti apie 2000 naujų kambarių taip bendras kambarių skaičius sostinėje išaugtų iki maždaug 6500.
