Šių metų liepos pirmą dieną Lietuva stos prie didžiausios pasaulio ekonomikos vairo. Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai – ne tik prestižas ir galimybė pasipuikuoti sutvarkytu Vilniumi. Lietuvai teks spręsti kontroversiškiausius ES raidos klausimus.
Šalies politikai ne kartą sakė, kad vienas esminių pirmininkavimo tikslų – užtikrinti, kad Lietuvai aktualūs klausimai, tokie kaip regiono energetinis saugumas ir tvari rytų partnerystės raida, taptų pirmininkavimo prioritetu. Deja, euro zonos krizė smarkiai pakoreguos darbotvarkę.
Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi didžiausių pasaulio finansinių institucijų – „Bank of America“, „Citigroup“, „Morgan Stanley“, „Barclays“ ir kitų bankų, atliekančių pagrindinį vaidmenį pasaulio finansų pasaulyje, aukšto rango atstovai. Su pastaraisiais į Vilnių atvyko ir Britų bankininkų asociacijos (ang. „British bankers’ association“ arba BBA) vadovas Anthony Browne’as. Jo nuomone, pagrindinis Lietuvos prioritetas – visuotinės bankų sistemos reguliacijos įtvirtinimas. Dar daugiau, tikėtina, kad Vilniuje bus nuspręsta ir finansinių sandorių mokesčio (FSM) ateitis.
Svarbiausia – finansinis reguliavimas
FSM skirtas apmokestinti specifines perlaidas tarp bankų. Planuojama, kad galiotų 0,1 proc. vertės mokestis akcijų bei obligacijų sandoriams ir 0,01 proc. mokestis derivatyvams. Austrijos ekonomikos tyrimų instituto profesoriaus Stephano Schulmeisterio manymu, FSM pagrindu būtų galima surinkti net iki 35 mlrd. eurų (120 mlrd. litų) kasmet, šiuos pinigus būtų galima panaudoti pačių bankų problemoms spręsti.
„Naujas mokestis ne tik suteiktų stabilumo finansų rinkoms, bet ir verstų krizės epicentre buvusius bankus bent jau iš dalies prisidėti prie problemų sprendimo“, – žurnalistams Briuselyje sakė S. Schulmeisteris. Dar daugiau, anot profesoriaus, finansinių sandorių mokestis atgrasytų nuo sparčiosios prekybos, paremtos algoritmais. Toks prekybos metodas per pastaruosius dvejus metus sukėlė kelias krizes, mat kompiuterių vykdomi pirkimo ir pardavimo sandoriai remiasi spekuliatyvia informacija.
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje vis dažnesni finansinių institucijų atstovų vizitai nėra atsitiktinumas. Nors šių metų pradžioje finansinių sandorių mokesčiui pritarė 11 euro zonos valstybių, FSM turėtų įsigalioti 2014-ųjų pradžioje, tad Lietuvos pirmininkavimas ES tarybai yra paskutinis bastionas prieš galutinį bankams nepalankaus mokesčio įvedimą.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbintas A. Browne’as pasakojo, kad pagrindinis bankininkų vizito Vilniuje tikslas – finansinių problemų vieta Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkėje. „Visos pirmininkaujančios šalys susitaria su nežmonišku įstatymų leidybos krūviu – neįmanoma susitvarkyti su visais klausimais, todėl reikia išsiskirti savo prioritetus“, – pasakojo BBA vadovas.
Britai jaučiasi skriaudžiami
Pernai Europos Komisijos inicijuotos visuotinės ES gyventojų apklausos duomenys patvirtino seną tiesą. Didžiausi euroskeptikai Senajame žemyne – britai. Net trys ketvirtadaliai Jungtinės Karalystės gyventojų išreiškė nuomonę, kad ES tinkamai neatstovauja šalies interesams. Prieš politinę ES integraciją pasisakantys britai nenori jokių Europos Sąjungai bendrų mokesčių, koks iš principo yra FSM.
Dar daugiau, didžiausi finansų centras vakariniame Atlanto vandenyno krante – Londonas. Gegužės pradžioje Vilniuje viešėjęs nepriklausomas finansų bendrovės „Morgan Stanley“ valdybos narys Seras Howardas Daviesas žurnalistams teigė, kad Europos politikams labai lengva kalbėti apie mokestį, kuris iš esmės paveiks tik Jungtinę Karalystę. „Mano turimais duomenimis, net 65 proc. iš FSM gaunamų pajamų sumokėtų Londonas. Tad būtų tas pats, jei britai su euro zonos krize siūlytų kovoti apmokestinant sūrį ar dešreles, o tai užgultų prancūzų ir vokiečių pečius“, – ironizavo ekonomistas.
Savo ruožtu A. Browne’as išreiškė susirūpinimą, kad pritaikius FSM nukentės Europos bankų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje. „Europos bankų konkurencingumas, palyginti su kitų regionų bankais, tarptautinėje rinkoje mažės dėl išaugusių sąnaudų. Turime užtikrinti, kad mūsų verslas bus pajėgus varžytis su JAV ir kitų šalių bankais, o FSM šiam tikslui trukdo“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo britas.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad nuo šio mokesčio labiausiai kentėtų pensijų fondai ir smulkūs investuotojai. A. Browne’o teigimu, vidutinis asmuo, kaupiantis senatvės pensiją privačiuose fonduose, dėl įsigaliojusio FSM vidutiniškai prarastų apie 15 tūkst. svarų (61 tūkst. litų).
Bankai – prioritetas
Britų bankų asociacijos vadovas „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad tikimasi, jog Lietuva labai rimtai spręs bankų atgaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BAPD) įgyvendinimą. „Kad užtikrintume, jog Kipro situacija, kuomet mokesčių mokėtojams tenka mokėti už bankų klaidas, nepasikartos, BAPD turėtų būti pagrindinis Lietuvos pirmininkavimo prioritetas ir pagrindinis ES prioritetas“, – pasakojo Vilniuje viešėjęs A. Browne’as.
Ši pernai pasiūlyta direktyva turėtų sukurti visą Europą apimantį mechanizmą, kurio tikslas – priežiūros institucijoms suteikti galimybių taikyti tam tikras priemones ir suteikti įgaliojimus, kuriais pasinaudojusios galėtų užkirsti kelią bankų krizėms ir valdyti sunkumų patiriančius bankus.
BAPD įgyvendinimas būtų pirmasis žingsnis bendros Europos bankų priežiūros sistemos link. ECB viceprezidento Vitoro Constancio nuomone, BAPD yra būtina universalios bankų sistemos priežiūros dalis. „Ši direktyva teisiškai nustatytų indėlininkų ir investuotojų hierarchija, kuri būtų naudinga norint išsiaiškinti, kas ir kaip padengtų nuostolius, jei sulauktume dar vienos Kipro stiliaus bankų griūties“, – teigė V. Constancio.
Lietuva sutiko prisijungti prie ES bankų sąjungos, todėl pritarimas BAPD idėjai nėra kvestionuojamas, bet sunkiausia užduotis Lietuvos politikams – suderinti skirtingus narių interesus. Turint omenyje, kad euro krizės įkarštyje bendrų sprendimų nepavyko rasti, kuomet kelrodžiais buvo Prancūzijos ir Vokietijos vadovai, iššūkis Vilniui tik didėja.
Neklausykite bankų
Liepą prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas ES tarybai – svarbus periodas finansinei Europos raidai. Vilniuje teks aukščiausiu lygiu suderinti labai skirtingus Europos šalių interesus. Užsienio reikalų ministerijos sudarytame pirmininkavimo prioritetų sąraše rastume ir išskirtinai Lietuvai svarbių klausimų, pvz., dėl regiono energetinio saugumo. Tačiau galimybės vietinius klausimus pateikti kaip svarbius visai ES – pirmininkaujančios šalies atstovų sugebėjimų įrodymas. Natūralu, kad kiekviena narė siekia didžiausios naudos sau, tačiau pavyzdinė lyderystė gali suderinti iš pažiūros priešiškus klausimus.
Dėl artėjančios pirmininkavimo pradžios išaugęs suinteresuotų grupių iš užsienio dėmesys Lietuvai – malonus gestas nedidelės valstybės politikų atžvilgiu. Tačiau jei norima šešis vadovavimo mėnesius išnaudoti kuo efektyviau, turėtų būti siekiama išlaikyti profesionalumą, o įvairius pasiūlymus bei komentarus vertinti atsargiai. Kaip kalbėdamas apie neigiamą FSM įtaką bankų konkurencingumui savaitraščiui sakė A. Browne’as: „Neklausykite bankų, teiraukitės verslo nuomonės.“
FAKTAI: Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai
„Ernst&Young Baltic“ galimybių studijos duomenimis, dėl pirmininkavimo Lietuvos eksportas išaugs 89 mln. litų, tiesioginės užsienio investicijos – 148 mln. litų.
Skaičiuojama, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu Vilnius sulauks 30 tūkst. daugiau užsienio svečių nei įprastai
Lietuva paveldės apie 95 proc. ES darbotvarkės, todėl galimybės formuoti darbotvarkę sudarys apie 5 proc.
Lietuva patenka į penktąjį pirmininkaujančių valstybių trejetą, vadovavimą perėmė iš Airijos, o perduos Graikijai.
Vilius Petkauskas
