Vilnietis įspėja darbuotojus nepasimauti: „Liksite be algos, be išeitinių ir be darbo“

Į tokią situaciją pakliuvo vilnietis Aurimas (vardas pakeistas), kuris darbovietėje buvo apkaltintas vagyste, nors, kaip pats teigė, tikrai nieko nevogė.

Neatlaikęs darbdavio kaltinimų ir spaudimo jis iš savo algos sutiko atlyginti vagystės nuostolį, „kad būtų ramiau“. Vis tik iškart kitą dieną darbdavys jam liepė pasirašyti prašymą, kad išeina iš darbo, neva vagių jis savo kontoroje nenori.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dėmesio visiems: ieško žvalgybos pareigūnų – štai kiek moka ir ką siūlo

Lietuvos policija siunčia svarbų įspėjimą: kreipiasi į visus

Senolės iš Rokiškio rūsio paslaptį įminusių vagių džiaugsmas: rado ne tik eurų

„Vėliau supratau, kokią klaidą padariau. Sutikdamas atlyginti žalą pripažinau kaltę, nors nebuvau kaltas. O po to dar pats pasirašiau sutikimą išeiti, nors vėliau pasikonsultavęs supratau, kad darbdavys turėjo surinkti visus įrodymus ir tik taip galėjo mane atleisti dėl vagystės.

Todėl noriu įspėti kitus nedaryti mano klaidos ir nepasiduoti darbdavių spaudimui, kitaip liksite atpirkimo ožio vietoje be algos, be išeitinių ir be darbo vietos“, – apgailestavo Aurimas.

Jei atlygini žalą, ar tikrai pripažįsti kaltę?

Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė pažymėjo, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tada, kai yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų ir padarytos žalos.

„Nustatęs šias sąlygas darbdavys turi vertinti kaltės formą ir laipsnį, t. y., ar žala buvo padaryta tyčia, ar dėl neatsargumo, ar dėl didelio neatsargumo.

Pvz., jei darbuotojas turėjo užrakinti kasos aparatą, bet to nepadarė ir dėl to darbdavį apvogė, tokiu atveju nėra darbuotojo tyčios, tačiau pareiga atlyginti žalą kyla dėl darbuotojo neatsargumo“, – aiškino ji.

Teisininkė patikino, kad šiuo atveju, neturint jokių įrodymų ir remiantis vien tik įtarimais, nepavyks įrodyti, kad darbuotojas apvogė darbdavį. Bet, jei darbuotojas žalą vis tiek atlygino, negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis pripažino kaltę.

„Pvz., jei darbdavys grasina darbuotojui, kad jį atleis, jei darbuotojas nesutiks atlyginti žalos, tokį „kaltės prisipažinimą“ neturint jokių kitų įrodymų reikėtų vertinti itin kritiškai, kadangi yra akivaizdu, kad darbuotojas žalą atlygino tik dėl darbdavio spaudimo.

Vis dėlto, jei darbuotojas sutinka atlyginti žalą ir neturi jokių įrodymų, kad tai padarė dėl darbdavio spaudimo, po to darbuotojui gali būti sunku įrodyti, kad jis buvo nekaltas“, – neslėpė R. Girtavičiūtė.

Kada darbdavys gali išskaičiuoti iš atlyginimo

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, darbdavys turi teisę išskaičiuoti tam tikrą sumą – 10, 30 ar 50 proc. darbuotojo algos – darbuotojo gera valia ir šalių sutarimu, esant rašytiniam darbdavio nurodymui ir ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo tos dienos, kai darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie išskaitos pagrindą.

Vis tik inspekcija pažymi, kad išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo gali būti daromos tik darbdaviui nustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimo kaltę, kitaip išskaita gali būti nepagrįsta ir neteisėta.

Taigi, R. Girtavičiūtės teigimu, nors ir gali būti sunku, darbuotojas tikrai neturėtų pasiduoti darbdavio spaudimui.

„Jei darbdavys kaltina darbuotoją, jis turi sugebėti įrodyti, kad darbuotojas padarė pažeidimą.

Jei darbdavys, neturėdamas jokių įrodymų, reikalauja darbuotojo atlyginti žalą ar priima sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojas neabejotinai turėtų Darbo ginčų komisijai skųsti tokį darbdavio sprendimą“, – nurodė teisininkė.

Ar kompensavus žalą gali atleisti iš darbo?

R. Girtavičiūtė neslėpė, kad žalos atlyginimas nepanaikina fakto, kad buvo padarytas šiurkštus pažeidimas.

Todėl darbdavys turi teisę priimti sprendimą dėl atleidimo, nepriklausomai nuo to, ar žala buvo kompensuota. 

Vis tik pašnekovė pridūrė, kad darbdavys turi laikytis Darbo kodekse įtvirtintos procedūros: užfiksuoti darbo pareigų pažeidimą, surinkti visus galimus įrodymus ir pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo.

„Įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, darbdavys priima sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

Darbdavys taip pat turi teisę nuspręsti nenutraukti darbo sutarties, jei nustato, kad atleidimas iš darbo nebūtų proporcinga pažeidimui priemonė“, – dėstė teisininkė.

Atleisti gali ne už bet ką ir ne bet kada

VDI primena, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo (ar neveikimo) padaro:

• šiurkštų darbo pareigų pažeidimą;
• tą patį pažeidimą per pastaruosius 12 mėn.

Pasak inspekcijos, nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ne vėliau kaip per 1 mėn. nuo pažeidimo išaiškėjimo ir ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jo padarymo dienos.

Atstovai dar pridūrė, kad prieš tai darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo ir tam suteikti protingą terminą.

To nepadaręs darbdavys rizikuoja neišsiaiškinti visų aplinkybių, dėl kurių darbuotojas vėliau gali būti pripažintas nekaltu ir darbdaviui dėl atleidimo kils neigiamų padarinių.

Pvz., jei dėl darbdavio pažeidimų darbuotojas patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir šią žalą prisiteisti.

Kokius įrodymus darbdavys turi surinkti

VDI papildė, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta „nusikaltimo požymių turinti“ veika, taigi tai nebūtinai turi būti veika, „pripažinta nusikaltimu“.

„Teismai pažymi, kad darbuotojo atleidimas šiuo pagrindu gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų ir visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių.

Dėl šių priežasčių nusikaltimo požymių turintys darbuotojo veiksmai turi būti įrodyti tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių“, – akcentavo inspekcija.

Jos atstovai vardijo, kad įrodymai turėtų būti renkami kolegoms teikiant raštus, darbdaviui ar vadovui surašius tarnybinį pranešimą, gavus klientų nusiskundimus, peržiūrėjus patalpose esančių vaizdo kamerų įrašus, auditui pateikus išvadą apie darbdavio veiklą ar turint bet kokių kitų duomenų apie padarytus darbo pareigų pažeidimus.

Konstatuoti, kad darbuotojas iš tiesų pažeidė darbo pareigas, galima, jeigu yra pakankamai duomenų, kad darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padarė pažeidimą.