Ši Vilniaus savivaldybės įmonė bei aplinkosaugininkai, siekdami atsekti pirminį taršos šaltinį, pirmadienį lankėsi Sandėlių gatvėje įsikūrusios „Ecso“ įmonių grupės teritorijoje, čia paėmė mėginius iš trijų įmonių. Tačiau, kaip teigia įmonė, antradienį valymo įrenginiuose vėl pastebėtos plastiko atliekos.
„Vilniaus vandenys“ antradienį nutraukė nuotekų priėmimą iš galimo teršėjo, po to kai įsitikino, kad smulkintos plastiko dalelės ir toliau patenka į nuotekų tinklą“, – BNS nurodė bendrovė atsiųstame komentare.
Bendrovė tvirtina, kad tiek pirmadienį, tiek antradienį paimtuose mėginiuose iš įmonės teritorijos „vizualiai matomos smulkinto plastiko dalelės yra panašios į pastebėtas prie Vilniaus nuotekų valyklos išleistuvo“.
„Galimą pažeidimą fiksavo antstolis. Visa informacija perduota aplinkosaugininkams, kurie toliau tirs šį teršimo atvejį“, – teigia „Vilniaus vandenys“.
Siekiant stabdyti Neries taršą, ties nuotekų išleistuvu į upę įrengtos kelios boninės užtvaros, šiuo metu gaminami ir montuojami papildomi filtrai, kurie, manoma, turėtų išfiltruoti smulkias plastiko daleles. Taip pat įrengtos vaizdo kameros, kad realiu laiku būtų galima stebėti išleidžiamas išvalytas nuotekas.
„Apgailestaujame, kad techninės Vilniaus nuotekų valyklos galimybės neleido sulaikyti visų itin smulkių plastiko dalelių ir dalis jų pateko į aplinką. Imamės visų priemonių, kad tarša būtų sustabdyta. Esame įsitikinę, jog gamtai padarytą žalą privalo atlyginti teršėjas“, – nurodo „Vilniaus vandenys“.
Vicemeras Valdas Benkunskas anksčiau tvirtino, kad šalinti tokias atliekas su nuotekomis draudžia Atliekų tvarkymo reglamentas, todėl jis prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pažeidimų ir gamtos teršimo.
„Ecso“ direktorius: minimalus plastiko kiekis leistinas
„Ecso“ įmonių grupės vadovas Vladas Venskutonis raštu pateiktame komentare BNS nurodė, kad grupė užsiima plastiko atliekų perdirbimu į plastiko granules, kurios iš naujo panaudojamos plastiko gaminių gamybos procese.
„Kadangi plastiko atliekos yra pagrindinė įmonės žaliava, įmonė neturi jokio ekonominio intereso šią savo žaliavą išleisti į nuotekų sistemą“, – teigia V. Venskutonis.
Pasak jo, plastiko perdirbimas yra griežtai prižiūrimas ir vykdomas „laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų“.
„Vykstant natūraliam perdirbimo procesui, minimalus leistinas kiekis kietųjų dalelių gali patekti į nuotekų valymo įrenginius, tačiau įmonė vandens nuotekų valdymą yra sutartimi patikėjusi UAB „Vilniaus vandenys“, todėl visos įmonės nuotekos keliauja į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymo įrenginius. Įmonė neturi pagrindo abejoti, kad „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymą atlieka pagal visus galiojančius reikalavimus“, – dėstė „Ecso“ direktorius.
Jis pabrėžė, kad įmonė bendradarbiauja su institucijomis, sudarė sąlygas „Vilniaus vandenų“ atstovams ir aplinkosaugininkams atlikti tyrimą gamybiniame ceche, taip pat pradėjo ir vidinį tyrimą dėl situacijos.
V. Benkunskas tvirtino, kad minėtoje vietoje nuotekos į valymo įrenginius patenka tik iš „Ecso“ – įmonė pirmadienį įsileido Aplinkos apsaugos departamento atstovus.
Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Žilvinas Lefikas BNS teigė, kad aplinkosaugininkai, pirmadienį apžiūrėję teritoriją, konkrečiai nenustatė, kad smulkintas plastikas iš šios įmonės būtų patekęs į miesto nuotekų valymo įrenginius.
„Ta įmonė, kurią apžiūrėjome – yra galimybės iš jos patekti toms gamybinėms atliekoms į nuotekas. Bet mes konkretaus fakto, kad patenka, nenustatėme. Priimtas sprendimas atlikti įmonės neplaninį patikrinimą dėl galimo plastiko patekimo“, – BNS sakė Ž. Lefikas.
Anot jo, įmonės atstovai bendravo geranoriškai, pažadėjo pateikti visus įrenginių brėžinius. Įprastai toks patikrinimas atliekamas per 20 darbo dienų, terminas gali būti pratęstas dar 20-čiai dienų.
„Vilniaus vandenys“ nurodo, kad Vilniaus nuotekų valyklos priėmimo kameroje visos nuotekos prateka pro stambesnes ir smulkesnes grotas, kur sulaikomi nešmenys, vėliau sugaudomas smėlis.
Pirmiausia sistemoje surenkamas dumblas – sunkiosios medžiagos, taip pat į paviršių iškylantys riebalai ir kitos panašios medžiagos, lengvesnės už nuotekas.
Mechaniškai išvalytos nuotekos toliau valomos biologinio valymo įrenginiuose ir galiausiai iki 99 proc. išvalytos išleidžiamos į Neries upę.
V. Benkunsko teigimu, nepaisant to, prieš keturis dešimtmečius įrengtos valyklos sistemos nėra pritaikytos išvalyti plastikui, ruošiamasi jas atnaujinti.
Savivaldybei trejus metus nepavyksta įvykdyti viešųjų pirkimų konkurso, pastarasis bandymas vyko rugsėjo mėnesį. Valymo įrenginių rekonstrukcijai skiriama apie 30 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų.
Tyrimas pradėtas po to, kai sekmadienį visuomeninė organizacija „Lašišos dienoraštis“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip prie „Vilniaus vandenų“ išleistuvo iš vandens ištraukiami plastiko gabaliukai.
