Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį tenkino „Vilniaus prekybos“ ieškinį ir priteisė iš M. Marcinkevičiaus 81,25 mln. eurų dydžio žalą, teigiama „Vilniaus prekybos“ pranešime.
Šis sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
M. Marcinkevičiaus advokatas Kęstutis Švirinas pabrėžė, kad šis, jau trečiasis teismo sprendimas yra visiškai priešingas kitų instancijų teismų sprendimams, tad jis tik dar kartą patvirtina, kad Lietuvos teismai nesutaria esminiu bylos klausimu. Pasak advokato, dėl šio sprendimo bus pateikta apeliacija Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Minėtas sandoris tebuvo elementarus turto valdymo perkėlimas iš vienos įmonės į kitą, susijusią su tuo pačiu asmeniu. Abi sandorio šalis kontroliavo tie patys galutiniai naudos gavėjai – p. Numa (anksčiau Numavičius, – red. past.) ir p. Marcinkevičius, todėl žala iš šio sandorio negalėjo niekaip kilti”, – pranešime cituojamas advokatas K. Švirinas.
„Vilniaus prekyba“ ir „Akropoliai“
„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“.
Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M.Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.
Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau.
M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Numos arba Numavičiaus ir Marcinkevičiaus senas ginčas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį.
LAT tuomet panaikino „Vilniaus prekybai“ nepalankius Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M. Marcinkevičiaus padarytos žalos klausimą nagrinėti iš naujo.
Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M. Marcinkevičiaus kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku N. Numa, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
Kaip skelbia M. Marcinkevičiaus atstovai, Amsterdamo apeliacinio teismo Įmonių rūmai pernai rugsėjį nušalino su pagrindiniu VP grupės valdančios „Akropolius“ N. Numa akcininku siejamos bendrovės „Taf Asset 11“ vadovą, apribojo didžiosios akcininkės „Averline“ teises, skyrė valstybės nepriklausomą pareigūną jai vadovauti bei pradėjo įmonės veiklos tyrimą, dėl beveik 20 milijonų eurų lėšų pervedimų N. Numai.
