Vilniaus miesto savivaldybės administracija imasi ryžtingų priemonių siekdama pašalinti mieste esančius metalinius garažų masyvus. Šiuo metu Vilniuje stovi apie 10.700 metalinių garažų, o jų masyvai užima 51 hektarą valstybinės žemės, reikalingos vilniečių poreikiams. Masyvų užimamas plotas prilygsta maždaug 9-ioms futbolo aikštėms arba beveik trečdaliui Vingio parko teritorijos.
„Didžioji dalis metalinių garažų Vilniuje yra apleisti, aplink juos mėtosi šiukšlės, garažai trūnija ir kelia grėsmę asmenų sveikatai, aplinkai bei turtui. Jie darko sostinės veidą ir nelegaliai užima valstybinę žemę, kuri yra reikalinga siekiant augančiam mieste nutiesti daugiau patogesnių kelių, dviračių takų, įrengti poilsio ir žaidimų erdves“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Metalinių garažų savininkai ne kartą buvo raginti atlaisvinti žemę, tačiau dėl vangios jų reakcijos, buvo nuspręsta imtis ryžtingesnių priemonių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigoja iki rugsėjo 30 d. garažų savininkus išsikelti metalinius garažus į savo pačių žemę arba priduoti juos kaip metalo laužą. Tiems savininkams, kurie tai padarys laiku, Savivaldybė padės sutvarkyti paliktą teritoriją.
Nuo kitos savaitės seniūnijos iškabins savo teritorijoje esančiuose garažų masyvuose skelbimus, kuriuose bus pateikta informacija, kaip vyks garažų iškėlimo procedūra. Savininkai turės informuoti atitinkamą seniūniją apie iškeltą garažą ar pradėtą iškėlimo procesą nurodydami savo duomenis bei informaciją apie garažą.
„Labai tikimės, kad garažų savininkai bus geranoriški ir atlaisvins valstybinę žemę, kuria jie be rimtesnių sankcijų naudojosi labai ilgą laikotarpį. Tuo atveju, jeigu savininkai savo garažų neiškels, Savivaldybė bus priversta inicijuoti teisminius procesus, o savininkams grės piniginės baudos ir iš Nacionalinės žemės tarnybos pusės“, – teigia V. Mitalas.
Vietoj garažų – patogesnė vilniečių kasdienybė
Kai kurių garažų masyvų vietoje jau yra suplanuoti projektai, kurie prisidės prie Vilniaus miestiečių gerovės. Pavyzdžiui, Karoliniškėse iš Sietyno gatvės patraukus garažus bus nutiesta trūkstama 250 m ilgio gatvės atkarpa tarp V. Maciulevičiaus ir R. Jankausko gatvių. Dviejų eismo juostų gatvėje su pėsčiųjų šaligatviu ir automobilių stovėjimo vietomis bus taip pat įrengtas naujas apšvietimas bei sutvarkytos dvi sankryžos.
Šnipiškėse, nukėlus 80 arų sklype įsikūrusius garažus tarp Giedraičių ir Kintų g. gatvių, atsiras aikštė renginiams, pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, apšvietimas, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės. Vilniečiai neformalaus balsavimo metu nusprendė, kad ši erdvė bus pavadinta Šnipiškių aikšte.
Šiuo metu Kernavės g. esantys nelegalūs metaliniai garažai trukdo įvykdyti Širvintų g. rekonstrukciją. Dėl valstybinėje žemėje esančio garažo masyvo nėra įmanoma sujungti šalia Širvintų ir Kernavės gatvių besidriekiančių dviračių takų. Šiuo metu vyksta garažų masyvo iškėlimo procesas, kurį užbaigus Vilniaus dviratininkai galės džiaugtis sklandžia dviračių trasa.
Tampa sąvartynais
Kai kurie garažų masyvai ne tik trukdo miesto plėtros projektams, bet ir kelia grėsmę sostinės gyventojų sveikatai, nes jie yra tapę savavališkais atliekų sąvartynais, skleidžiančiais į aplinką kenksmingas medžiagas.
Pavyzdžiui, Sietyno g. garažų masyve nenustatytą laikotarpį kaupėsi atliekos, kurių garažų bendrija, nepaisant pastovių raginimų, netvarkydavo. Galiausiai 2020 m. Savivaldybė savo iniciatyva iš teritorijos išgabeno 521 t mišrių atliekų, 29 t padangų, 114 kub. m statybinių atliekų bei likvidavo 635 kub. m išplovų. Už atliekų likvidavimą garažų bendrijai Savivaldybės administracija surašė 123 tūkst. eurų sąskaitą.
„Primename, kad iškėlęs metalinį garažą jo valdytojas privalo išvežti ir daiktus, atliekas, sutvarkyti garažu užstatytą ir jo eksploatavimui naudotą teritoriją. Iki rugsėjo 30 d. Savivaldybės administracija siūlo pagalbą – tiems savininkams, kurie metalinius garažus išsikels patys, padėsime sutvarkyti teritoriją nemokamai. Tie, kurie garažus iškelti vėluos, turės teritoriją sutvarkyti patys arba sulauks iš mūsų reikalavimo atlyginti teritorijos tvarkymo išlaidas“, – pažymi V. Mitalas.
Laikini metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet sprendimą, leidžiantį laikinai – 3–5 metams – statyti ir eksploatuoti metalinius garažus laisvoje valstybinėje žemėje priėmė Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas. Po vietos savivaldos reformos vykdomųjų komitetų funkcijos perėjo vykdomosioms vietos savivaldos institucijoms.
