„Visame pasaulyje pastebima, kad brangiausia metropoliteno statybų dalis – politinės diskusijos“, - ironizavo J. Zykus.
Už metropoliteną Vilniuje agituojančios organizacijos vadovas pastebi, kad keičiantis valdžioms buvo prarasta dalis palaikymo, tačiau anot J. Zyko staigi nuomonių kaita politikų tarpe nėra naujiena. „Jei prieš tai palaikymas buvo dėl „kompanijos“, dabar, manau, turime tikrai idėją palaikančius asmenis, vienas kurių galiausiai įkals statybų pradžios kuolelį“, - optimistiškai situaciją vertino J. Zykus.
Plėtra lemia augimą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio manymu, miesto infrastruktūros plėtra būtina, norint pritraukti investicijas ir skatinti augimą. „Teko pastebėti, kad Varšuvoje buvo pastebimas didelis investicijų ir gyventojų didėjimas tose vietose, kuriose buvo vykdyta metropoliteno plėtra“, - sakė R. Dargis. Pastarasis pastebėjo, kad vertėtų apsvarstyti galimybę didesnę mokesčių dalį palikti Vilniuje, kuris nėra įprastas miestas ir atlieka ypatingas funkcijas.
Vis dėlto LPK prezidentas išreiškė poreikį infrastruktūros plėtrai, kuri būtų ekonomiškai logiška. „Žinoma, reikia paskaičiuoti, tačiau gyvenantys Vilniuje mato situaciją, kamščius ir patiria nepatogumus“, - sakė R. Dargis.
Pastarasis pridūrė, kad blogiausia yra nedaryti nieko. „Nieko nedarydami mes nekeliame nei ekonomikos, nei sprendžiame problemas. Žinoma, gal darbo grupių kūrimas padeda, tačiau reikia suprasti, kad sprendimai turi būti padaryti“, - sakė R. Dargis.
LPK vadovas pridūrė, kad infrastruktūriniai projektai Lietuvoje užstringa dažnai ir kaip vieną tokių įvardino vakarinį Vilniaus aplinkkelį.
J. Zykus pridūrė, kad nustatyta, jog pusę investuotų lėšų atitenka biudžetui, tuo tarpu didelis projektas turės sulaukti itin didelių investicijų. „Investicijų tikrai sulauktume, tačiau kol visos parlamentinės partijos vieningai nesutars dėl metropoliteno poreikio, niekas milijardinių sumų niekas čia neveš“, - aiškino J. Zykus.
Nauda ne vien ekonominė
Pastebima, kad didelio, politiškai svarbaus projekto įgyvendinimas padėtų vilniečiams suvokti sostinę, kaip savą vietą. „Nepamirškime, kad Vilniuje iš esmės nėra tokios bendruomenės, mat didžioji dalis mūsų esame pirmos ar antros kartos atvykėliai“, - sakė filosofas Vytautas Rubavičius. Filosofas pastebėjo, kad sklandesnis susisiekimas skatins bendravimą, o tai sukuria tiek ekonominę tiek sociokultūrinę naudą miestui.
V. Rubavičius pastebėjo, kad metropoliteno projektas dėl savo dydžio verčia bendrauti verslą, politikus ir piliečius, o tai formuoja pilietinę partnerystė, kuri iš esmės yra deklaruojama, kaip viena pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių. „Šis projektas padėtų mums tapti labiau europiečiais. Šie žodžiai dažnai sakomi, tačiau europiečiais be pilietiškumo mes netapsime“, - pasakojo filosofas. Pastarasis priminė, kad viena aktyviausiai remiamų ES sričių – urbanistinės plėtros veikla.
Tramvajus atims Kalvarijų gatvę
Tramvajaus planuose ketinama tiesti pirmąją liniją Santariškių – stoties maršrutu per Kalvarijų gatvę. Seimo narys Kęstutis Masiulis teigia, kad susipažinęs su projektu ir medžiaga padarė išvadą, kad tramvajus iš esmės atima Kalvarijų gatvę.
„Negalima įsikibti vienos tramvajaus idėjos ir teigti, kad tai visų vilniečių valia“, - sakė Seimo narys. Parlamentaras pridūrė, kad moksliškai įrodyta, kad nutiesus tramvajaus liniją Kalvarijų gatve ne tik sumažėtų eismo greitis, bet ir būtų pastebimas šiek tiem mažėjantis pervežamų keleivių srautas.
K. Masiulis taip pat pasakojo, kad tramvajus nedomina investuotojų, tuo tarpu Vilniaus metropolitenu jau domėjos verslo atstovai iš kelių Europos valstybių. „Teko kalbėti su verslininkais, kurie domėjosi Vilniau metro idėja. Patys investuotojai nori dalyvauti konkursuose ir telaukia politinio projekto patvirtinimo“, - pasakojo Seimo narys. Pastarasis pridūrė, kad tramvajus nė vienoje ataskaitoje nėra įvardijamas, kaip efektyviausia miestų susiekimo gerinimo priemonė, o veikiau patenka tarp vidutiniokų.
Vilniaus savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius žurnalistams teigė buvęs metropoliteno skeptiku, tačiau pasidomėjus alternatyvomis paaiškėja, kad vienintelis įrankis Vilniaus susiekimo gerinimui yra požeminė pervežimo priemonė. „Reiktų pridurti, kad norvegai savo metropoliteną pradėjo statyti dar būdami pakankamai neturtingi“, - sakė V. Urbonavičius.
