„Kreipimasis į tarptautinį arbitražą – vienintelis „Veolia“ likęs kelias. Laukiantis ilgas ir brangus procesas gali turėti neigiamų pasekmių dalyvių reputacijai, tačiau būtent tarptautinis arbitražas garantuoja neutralumą ir objektyvumą, kuris galbūt nebūtų užtikrintas kitomis aplinkybėmis“, -spaudos konferencijoje teigė „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri (Genduri).
„Mes esame pirmieji Prancūzijos investuotojai Lietuvoje ir tapome tobulais atpirkimo ožiais kai kuriems politikams“, - pridūrė ji.
Anot M.Ghendouri, nors bylinėjimasis gali užtrukti keletą metų, tačiau tai neturėtų sutrukdyti Vilniaus šilumos ūkio perdavimui miestui.
Anot bendrovės, Lietuvos nenoras kompensuoti nuostolius, kuriuos „Veolia“ valdomos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė dėl neva nesąžiningų diskriminuojančių teisės aktų pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų. Anot įmonės, arbitražui nurodyta, kad politinių tikslų vedina Lietuva tęsia prieš bendroves nukreiptą persekiojimo kampaniją.
„Tai ne vienas įstatymas, tai daug įstatymų. Nuo tada, kai mes pradėjome veikti Lietuvoje, buvo daugiau nei 50 pakeitimų mūsų sektoriuje. Mes teigiame, kad kai kurie pakeitimai turėjo įtakos mūsų investicijai. Aš negaliu kalbėti apie detales, nes tai dalis mūsų bylos, tad nesu linkusi kol kas atskleisti nieko, kas nėra vieša. Antra, aš galiu jums pateikti pavyzdžių: jūs turite įstatymų, kurie keičia tarifų skaičiavimus, įstatymų, kurie keičia, kaip perkamas kuras (...)“, - tikino „Veolia“ atstovė.
Jos tikinimu, „Veolia“ neteisingai siejama su koncernu „Icor“, be to, neteisingai kaltinama dėl aukštų šilumos kainų, kurios augo tik dėl brangaus kuro.
M.Ghendouri neatsakė į klausimą, ar „Veolia“ įprasta praktika samdyti tokius asmenis, kaip Andrius Janukonis (koncerno „Icor“ prezidentas, kuris atvedė tuometinę „Dalkia“ į Lietuvą), kuris 2008 metais nuteistas už politiko papirkimą.
„Aš neatsakinėsiu į klausimą, kuris iš esmės yra tvirtinimas, tad jeigu turite rimtų klausimų, mielai į juos atsakysiu“, - sakė M.Ghendouri.
„Veolia“ atstovė teigė, kad skundžiami įstatymų pakeitimai, numatantys keisti perkamo kuro struktūrą bei kiti. M.Ghendouri taip pat teigė, kad Vašingtono teismas nuspręs, ar „Vilniaus energija“ teisingai nubausta už biokuro pirkimus iš „Bionovus“.
Anot jos, dėl Konkurencijos tarybos skirtos 19 mln. eurų baudos „Vilniaus energijai“ dėl pirkimų iš „Bionovus“ taip pat nuspręs teismas: „Spendimas, priimtas remiantis išvadomis, kurios, jei prireiks, bus peržiūrėtos mūsų teisme Vašingtone“.
Paklausta, ar pokyčiai neturėtų būti vertinami kaip paprasčiausia verslo rizika, mat į Lietuvą įmonė įžengė, dar prieš jai įstojant į Europos Sąjungą, ir buvo aišku, kad reguliacinė aplinka keisis, ji tikino, kad tai nesąžiningas elgesys su įmone, o ne verslo rizika.
„Veolia“ žino, kas yra verslo rizika, tai dalis mūsų verslo, niekas nėra garantuota, tu negali verstis verslu, jei negali prisiimti rizikos. Bet čia mes kalbame ne apie riziką, čia mes kalbame apie nesąžiningą elgesį, apie įstatymus, kurie kenkia mūsų investicijoms“, - tikino M.Ghendouri.
Pasak bendrovės viceprezidentės Centrinei ir Rytų Europai Malikos Ghendouri (Genduri), grupės strategija paremta ilgalaikiu bendradarbiavimu.
“Mūsų modelis yra ilgalaikė partnerystė“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė M.Ghendouri, paklausta, ar laimėjusi bylą, įmonė pasitrauktų iš Lietuvos.
Anot jos, įmonė yra priėmusi sprendimą likti Lietuvoje.
„Mes pardavėme atliekų verslą Lietuvoje 2012 metais, mes pardavėme kitus verslus Baltijos regione, berods, 2011 metais. Tuo metu „Veolia“ persvarstė savo strategiją, „Veolia“ ieškojo, kaip persiorientuoti skirtingose geografinėse vietose ir mes nusprendėme likti. Tai yra geriausias mūsų prisirišimo prie jūsų šalies įrodymas. Mes tikime jūsų šalimi“, - tikino M.Ghendouri.
„Veolia“ arbitraže atstovaus tarptautinė advokatų kontora „Sidley Austin LLP“.
„Per kelis mėnesius bus sudarytas tribunolas, o „Veolia“ parengs ir pateiks detalius ieškinio argumentus. Esame pasirengę ilgam procesui, ieškinys yra pagrįstas ir „Veolia“ yra užtikrinta teigiama proceso baigtimi“, - teigė vyriausiasis „Sidley Austin LLP“ partneris Stanimiras Alexandrovas (Aleksandrovas).
Jis tikino, kad 100 mln. eurų suma gali dar kisti, atlikus papildomus skaičiavimus.
Lietuvos teismų sprendimai pastaruoju metu yra nepalankūs Vilniaus energijai, įskaitant ir atmestą įmonės ieškinį dėl 19 mln. eurų permokos už „Gazprom“ Lietuvai tiektas brangias dujas. Teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir kitiems jos vadovams, o Konkurencijos taryba neseniai skyrė jai 19 mln. eurų baudą.
Be to, prokurorai įtaria „Vilniaus energijos“ vadovus leidus su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų
„Vilniaus energija“ iki 2017 metų balandžio Vilniaus savivaldybės valdomai įmonei Vilniaus šilumos tinklai turi grąžinti Vilniaus šilumos ūkį, kurį išsinuomojo 15-kai metų ir į kurį investavo apie 160 milijonų eurų, o visoje Lietuvoje - per 200 mln. eurų. Tačiau šis procesas gali būti sudėtingas dėl grąžinamo turto vertinimo ir lėšų, kurias, „Vilniaus energijos“ manymu, miestas turėtų grąžinti bendrovei.
Nuomos sutartyje numatyta, kad ginčai tarp šalių sprendžiami derybų būdu, o nepavykus juos sprendžia arbitražas, vadovaudamasis Stokholmo prekybos rūmų arbitražo taisyklėmis.
„Veolia“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Litesko“ valdo šilumos ūkius 8 miestuose, kai kuriuos jų ji yra išsinuomojusi20-30 metų.
„Veolia“ per savo antrines įmones „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ veikia Lietuvoje beveik 20 metų, ji modernizavo ir atnaujino šilumos ūkį 10 Lietuvos miestų, tarp jų – ir Vilniuje. Šiuo metu grupės įmonėse Lietuvoje dirba 1300 darbuotojų.
