Teismų informacinėje sistemoje skelbiama, kad byla bus nagrinėjama spalio mėnesio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Bylą nagrinės teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė. V. Siegel priklausančiai mažajai bendrijai „Shopbysiegel.com“ atstovaus advokatė Evelina Veličkienė iš advokatų kontoros „Velička, Brazaitis ir partneriai „Baltic juris“.
L. Suodaičiui teisme atstovaus advokatai Justinas Poderis ir Dovilė Murauskienė iš advokatų kontoros „Glimstedt“.
Naujienų portalas tv3.lt prašė abiejų pusių atstovų ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, iš kurių būtų aiškūs, konkretūs reikalavimai ir atsakymai į juos. Tačiau iki šiol jie į prašymą nereagavo ir dokumentų nepersiuntė.
Kaip ginama dalykinė reputacija
Civiliniame kodekse nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Laikoma, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Šios taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas arba reputacija ginama nustačius tokius faktus: pirma, žinių paskleidimą, antra, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, kad jos neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą arba menkina reputaciją.
Kas vyrui pirko kostiumą ir automobilį
Per visą sutuoktinių skyrybų dramos laiką jie vienas kitam viešai yra išsakę nemažai įvairiausių dalykų.
Bet panašiausia, kad „Shopbysiegel.com“ galėjo užkliūti vieši L. Suodaičio pasakymai apie tai, kad kai kuriuos dalykus jam esą V. Siegel pirko ne asmeninių pinigais, bet iš įmonės lėšų.
Į tokius pasakymus moteris yra atsakiusi socialiniuose tinkluose.
„Mano vyras laidoje teigė, kad „Zegna“ kostiumai buvo pirkti įmonės lėšomis. Čia yra du melai. Visų pirma, ne kostiumai, o vienas kostiumas, pirktas ne įmonės lėšomis, o mano lėšomis, iš mano sąskaitos. Tai buvo dovana jam. Įdedu „print screeną“ (ekrano nuotrauką, red. past.), kad galėtumėt patys viską pamatyti.
Toliau – automobilis. Kadangi tai susiję ne tik su manimi, bet ir mano įmonės reputacija, pašnekėkime ir apie tai. Taip, tai yra įmonės automobilis, jis nupirktas pagal visus įstatymus ir dėl to valstybės biudžetas nė kiek nenukentėjo, įkeliu informaciją, kad viską pamatytumėt“, – rašė V. Siegel.
Padedama advokatės teisme ji gali įrodinėti, kad tokie vieši teiginiai iš įmonėje dirbusio L. Suodaičio laikytini paskleista žinia, o ne nuomone. Taip pat, kad dėl jų įmonės reputacija buvo sumenkinta, o tai lėmė, pavyzdžiui, sumažėjusias pajamas ir pelną, kas galimai būtų įrodinėjama kaip žala.
Iš finansinių ataskaitų matyti, kad verslininkės elektroninės parduotuvės pardavimo pajamos pernai buvo 0,5 mln. eurų mažesnės nei užpernai ir 1,8 mln. eurų mažesnės nei 2021 m.
Tiesa, teismą tektų įtikinti kad įmonės apyvarta sumažėjo būtent dėl pažemintos reputacijos, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių – pavyzdžiui, padidintų kainų, didesnės konkurencijos ar pan.
Jei teismas nuspręs, kad L. Suodaičio pasakymai buvo klaidingi ir paskleisti kaip žinios, o ne nuomonė, jam tektų juos viešai paneigti (tokiu pačiu būdu, kaip buvo paskelbti). Jeigu nuspręstų, kad jie lėmė patirtą žalą – ją tektų atlyginti.
Kita vertus, jei teismo neįtikins V. Siegel ieškinio pagrįstumas, tuomet jis gali būti atmestas be didesnių pasekmių L. Suodaičiui.
Be to, šalys gali ir susitarti dėl ginčo pasirašę taikos sutartį.