Valdžios institucijų teikiamomis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis jau yra pasinaudojęs beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, rodo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikta apklausa. Siekdamas dar labiau populiarinti elektroninius sprendimus, komitetas inicijuoja aktyvią skatinimo naudotis elektroninėmis paslaugomis kampaniją.
Šių metų liepos mėnesį apklausus 1008 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų paaiškėjo, kad pažangiomis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamomis paslaugomis jau yra pasinaudoję 23 proc. respondentų. Bent kartą per savaitę šiomis paslaugomis naudojasi 4 proc., o bent kartą per mėnesį – 9 proc. apklaustųjų. Dažniau už kitus elektroninėmis paslaugomis naudojasi 30–49 metų žmonės (34 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (53 proc.) ir didmiesčių gyventojai (32 proc.). Tarp nė karto paslaugomis nesinaudojusių asmenų daugiausia pensinio amžiaus žmonių (92 proc.), gyvenančių kaimo vietovėse respondentų (83 proc.) ir apklaustųjų su mažiausiomis šeimos pajamomis (87 proc.).
2010 m. naudojimosi viešosiomis ir administracinėmis elektroninėmis paslaugomis vidurkis Europos Sąjungoje (ES) – 41 proc. Tikimasi, kad iki 2015 m. šių paslaugų vartotojų skaičius Europoje pasieks 50 proc.
Pasak IVPK direktoriaus pavaduotojos Ievos Žilionienės, Lietuva siekia lygiuotis į šį vidurkį – elektroninių paslaugų kūrimui bei tobulinimui skiriama daug lėšų iš ES struktūrinių fondų ir iš valstybės biudžeto. „Internetu
jau galima naudotis „Sodros“, „Regitros“, Registrų centro, Darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento ir daugelio kitų įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Didžiausias jų privalumas – laiko taupymas, o kad tuo įsitikintų, žmonės paslaugas turi išmėginti patys. Dėl šios priežasties komitetas inicijuoja kampaniją, kurios metu visi Lietuvos gyventojai turės galimybę susipažinti su elektroninių paslaugų teikiama nauda“, – teigia I. Žilionienė.
Pasak jos, IVPK pradedama kampanija susidės iš kelių dalių ir bus skirta tiek pažengusiems interneto vartotojams, tiek žmonėms, mažai ar visai nesinaudojantiems internetu. Pažengusiesiems viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos ir jų teikiami privalumai bus pristatomi naujai kuriamame ir rugsėjį startuosiančiame interneto tinklapyje „Prisijungusi Lietuva“, o pradedantieji arba visai internetu nesinaudojantys šalies gyventojai spalį bus kviečiami į šalies bibliotekas, kuriose galės stebėti tiesiogiai transliuojamas šviečiamąsias „E-kademijos" paskaitas, gaus informacinės medžiagos.
„Atliktas tyrimas parodė, kad informacijos apie viešąsias ir administracines elektronines paslaugas labiausiai reikia gyvenantiems mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse žmonėms, pensininkams. Be to, net 26 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems stinga informacijos, kuo jiems apskritai gali būti naudingos elektroninės paslaugos, 20 proc. respondentų pageidauja aiškių ir lengvų instrukcijų, kaip naudotis elektroninėmis paslaugomis. Todėl žinias apie elektroninių paslaugų aibę, apie jų naudą ir patrauklumą jiems pateiksime kuo priimtinesne forma. Taip pat skatinsime žmonių lankymąsi Elektroninių valdžios vartų tinklapyje www.epaslaugos.lt, kuriame centralizuotai pateikiamos nuorodos į daugelį valdžios institucijų teikiamų elektroninių paslaugų“, – pažymi I. Žilionienė.
IVPK dalyvauja formuojant valstybės informacinių ir ryšių technologijų politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą, yra atsakingas už ES struktūrinių fondų paramos, skiriamos informacinės visuomenės plėtros projektams, administravimą ir valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamų investicijų projektų derinimą, taip pat dalyvauja kuriant ir įgyvendina valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimą, vykdo informacinės visuomenės paslaugų teikimo priežiūrą.
Rezultatus apie elektroninių paslaugų vartojimą parodžiusią apklausą atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“. Tyrimas finansuojamas 2007-2013 metų Europos Sąjungos lėšomis.
