„Eurostat“ duomenimis, Lietuva atsilieka nuo kitų Baltijos šalių ir ES vidurkio tiek pagal apgyvendinimo vietų viešbučiuose skaičių, tiek pagal turizmo intensyvumo rodiklį – turistų apsistojimo trukmę, tenkantį vienam gyventojui.
„Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad 1000-čiui gyventojų Lietuvoje tenka 10 lovų viešbučiuose, o Estijoje – net 2,5 kartus daugiau. Lietuvoje turistai apsistoja vidutiniškai 1,2 dienoms, Latvijoje – vidutiniškai 1,7 dienoms, o Estijoje – net 3,7 dienoms“, – sako nekilnojamojo turto konsultacijų „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Didėja užimtumas ir kaina
Tačiau pastaruoju metu stebimas Vilniaus viešbučių užimtumo augimas – pernai jis siekė 6,5 proc. Palyginimui, Talino viešbučių užimtumas augo 3,5 proc., o Rygos – 2,2 proc. 2015 m. gerokai augo ir vidutinė dienos kaina Lietuvos sostinės viešbučiuose – jų paslaugos brango 14,5 proc. Tuo metu apgyvendinimo kainas kitų Baltijos šalių sostinių viešbučiai mažino: –1,4 proc. Taline ir –0,5 proc. Rygoje („STR Global“ duomenys).
„Geopolitinė situacija lemia, kad į Rygą atvyksta mažiau rusakalbių turistų iš NVS šalių, į Taliną – pigesnių laisvalaikio leidimo būdų ieškančių suomių. Vilniuje turistų skaičius auga, viešbučių užimtumas didėja, todėl viešbučiai sau gali leisti kelti kainas. Manau, jog Vilniaus viešbučių tinklai išgyvena aukso amžių ir artimiausiais metais klestės“, – prognozuoja M. Kulbokas.
M. Kulboko nuomone, Lietuva turi gerus šansus artimiausiais metais prikviesti užsienio turistų: dėl neramumų Turkijoje, Egipte ir kitose šalyse, didelė dalis turistų peržiūri savo kelionių kryptis. Europiečiai turi jau susiformavusį įprotį keliauti vidutiniškai 2 kartus per metus, jie ieško įdomių, neatrastų vietų. Lietuva – viena tokių šalių, apie kurią atsiliepimai sklando iš lūpų į lūpas. Turistams šalis patraukli ir dėl to, kad joje viešėti yra palyginti nebrangu.
Tinkamos sąlygos plėtrai
Vilniaus turizmo informacijos centro duomenimis, Vilniuje artimiausiu metu bus statomi mažiausiai 3-4 nauji viešbučiai – vien prie Sporto rūmų iškils „Hilton“, „Marriott“ bei „Accor“ viešbučiai. Sostinės apgyvendinimo sektorius turėtų išsiplėsti 1 200 kambarių (šiuo metu jų skaičius siekia 4 500).
Brigita Aleksandravičiūtė, tarptautinio viešbučių tinklo „Accor Hotels“ plėtros projektų vadovė Baltijos šalims teigia, kad šiuo metu viešbučių sektoriaus plėtrai Lietuvoje, o ypač Vilniuje – itin tinkamos sąlygos.
„Visų pirma, viešbučių rinka nėra pakankamai prisotinta, o ypač tarptautinių tinklų viešbučiais. Geri pastarųjų metų viešbučių veiklos rezultatai, pakankamai aukštas visos šalies mastu užimtumas taip pat sukuria palankias plėtros sąlygas. Sezono metu jaučiamas viešbučių kambarių trūkumas“, – sako B. Aleksandravičiūtė.
M. Kulboko teigimu, šiandien Lietuvoje yra gerųjų pavyzdžių ne tik kai viešbučių tinklai bando įgyvendinti naujus projektus, bet ir kai esami viešbučiai parduodami kaip investiciniai sandoriai. Pavyzdys – viešbutis „Comfort Hotel LT“, kurį įsigijo fondas „Lords LB Asset Management“. Tai ženklas, jog matomos geros viešbučių sektoriaus perspektyvos, nes investuotojai tiki pelningumu.
„Turime tris svarbiausias prielaidas viešbučių sektoriaus augimui: pirma, pakankamą kiekį turistų, antra, vystytojų dėmesį segmentui ir pasirengimą statyti, trečia, investuotojų pasirengimą pirkti jau pastatytus viešbučius“, – aiškina M. Kulbokas.
