Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog balandį sumažėjusi elektros kaina lems dar mažesnę infliaciją gegužę, o mėnesio defliaciją jis prognozuoja birželį–liepą.
„Balandį elektros kaina biržoje buvo dar mažesnė nei kovą, o tai užprogramuoja, kad gegužę mes turėsime mažesnius infliacijos skaičius“, – BNS antradienį teigė T. Povilauskas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad mėnesio bazinė infliacija be energijos ir maisto kainų balandį buvo 1,3 proc., o tai rodo vis dar didėjančias paslaugų kainas.
„Jeigu pasižiūrėsime į paslaugų kainas, jos vis dar sparčiai didėja. Žiūrint į tą patį balandį, restoranų, viešbučių, poilsio ir kultūros paslaugų kainos ir toliau didėja“, – teigė T. Povilauskas.
„Aš vis dar laukiu neigiamų skaičių, laukiu poveikio ekonomikai, kuris būtų susijęs su šiokiu tokiu kainų mažėjimu, kas pas mus rinkoje vyksta labai lėtai. Artimas nuliui rezultatas jau niekuo nestebina, bet norisi pasižiūrėti, kiek artimas nuliui virs į neigiamą skaičių ir kiek tai išsilaikys“, – antradienį BNS sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas R. Krušinskas.
T. Povilauskas pažymi, kad pagrindinis infliaciją mažinantis veiksnys – energijos išteklių kainos.
„Konkrečiai tai yra elektra, šiluma ir iš esmės kietas kuras, malkos. (...) Su elektra, pavyzdžiui, skaičiuojant balandžio mėnesio kainų infliaciją, imamos kovo mėnesio kainos. Kaip girdime iš tiekėjų, jau nuo vasario, o ypač kovą ir balandį, paspartėjo sutarčių persirašymas pereinant prie mažesnių fiksuotų kainų, taip pat padidėjo kintamos kainos sutarčių dalis. Tai pagaliau duoda žymesnę reikšmę elektros kainai“, – BNS teigė SEB analitikas.
R. Krušinsko teigimu, balandžio infliacija atspindi jau praėjusį laikotarpį, o vartotojo lūkestis yra mažėjančios kainos. Jis baiminasi, jog prasidedančios vasaros atostogos ir didesnės žmonių išlaidos dar labiau atitolins laiką, kai bus fiksuojama defliacija.
„Nieko naujo, turime suprasti, kad skaičiuojami rezultatai už praėjusį laikotarpį, kurį mes pergyvenome ir turime žiūrėti į priekį, priekyje yra lūkestis kainų korekcijoms (...) Kaip vartotojas šiek tiek bijau, nes ateina vasara – atostogų metas, kuomet žmonės šiek tiek plačiau atidaro pinigines. Tada tas mano lūkestis su minusiniais skaičiukais gali nusistumti toliau, arba gali likti tik lūkesčiu“, – kalbėjo analitikas.
Metinė infliacija – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – siekė 14,5 proc., o vidutinė metinė – 20,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
R. Krušinsko manymu, vasarą pastarasis rodiklis dar išliks dviženklis: „Manau, kad tie dvigubi skaičiai užsitęs iki rudens“.
Tačiau T. Povilauskas tikisi, kad metinė infliacija vienaženklė turėtų būti jau birželį.
