Pastaruoju metu laivybos vidaus vandenų keliais galimybės sulaukia nemažo verslo atstovų dėmesio: juos domina tiek krovininės, tiek pramoginės laivybos perspektyvos. Krovinių pervežimai vidaus vandenų transportu atrodo patrauklūs, nes garantuoja žemus jų pervežimo kaštus, krovinių pristatymo punktualumą ir saugumą. Šakių rajono ūkininkai, užauginantys didelį derlių grūdų, kurie eksportuojami į užsienį, rimtai domisi grūdų gabenimu baržomis iki Klaipėdos. Įvairių krovinių gabenimo galimybėmis suinteresuoti ir kitų verslo šakų atstovai, pasirengę ieškoti finansavimo šaltinių savo regiono pakrantėse įsirengti krovinines prieplaukas. G. Labanausko įsitikinimu, privataus verslo finansinės injekcijos į laivybos plėtojimą upėmis gerokai paspartintų jos vystymosi procesus.
Šįmet startavusi Marvelės krovininės prieplaukos statyba Kaune – stambiausias įmonės projektas, turėsiantis reikšmės visai Lietuvai. Iki sovietmečio pabaigos įvairių statybinių medžiagų Nemunu per metus būdavo pervežama apie pusantro milijono tonų. Tai įspūdingi skaičiai, patvirtinantys, kad krovininę laivybą Nemunu reikia gaivinti ir skatinti. Pastačius prieplauką, krovinius bus galima gabenti vandens keliu, iškrovimo centru pasirenkant Kauną. Čia galės atplaukti baržos, vežančios apie 600 t, o esant palankioms hidrologinėms sąlygoms – iki 1 tūkst. t krovinių. Prieplaukos pelningumą gerokai padidintų statybinės medžiagos – anhidrito gavyba Kauno rajone. Statybinės žaliavos keliautų į užsienio rinkas, todėl verslininkai suinteresuoti didelės apimties krovinius iki Klaipėdos gabenti baržomis. Krovininės prieplaukos koncesijos galimybėmis šiandien domisi bent 3 potencialūs investuotojai.
Pasak Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos prezidento Jonas Ragausko, kartu su partneriais iš Olandijos bei Didžiosios Britanijos pradėtas kurti krovinių pervežimo Nemunu projektas. Projektuojama specialiai Nemunui pritaikyta savaeigė barža, galėsianti vežti iki 1000 tonų birių ar konteinerinių krovinių. Planuojama, kad atidarius Marvelės prieplauką, pirmaisiais metais bus pastatytos 2 baržos, o vėliau Nemunu plaukios dešimt tokių laivų. Kasmet maršrutu Kaunas – Klaipėda planuojama pervežti nuo pusės iki milijono tonų krovinių. Planuojant vidaus vandenų transporto plėtrą, didelės galimybės atsivertų, jeigu mokslinių galimybių studijoje išnagrinėjus techninius ir ekonominius Kauno hidroelektrinės laivų keltuvo (šliuzo, lifto ar pan. įrenginio) statybos klausimus, būtų pritarta laivų keltuvo per Kauno hidroelektrinės užtvanką įrengimui. Toks įrenginys sudarytų sąlygas sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu.
Naujos perspektyvos atsivertų įrengus Rybačij pasienio perėjimo punktą, kuris iš pradžių leistų išplėsti vandens turizmą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities bei organizuoti tarptautines keliones vidaus vandenų keliais Rusijai priklausančioje Kuršių marių dalyje. Ateityje būtų galima svarstyti ir krovininės laivybos planus. Planuojama, kad toks punktas pradės veikti jau šiemet.
Pramoginė laivyba verslininkus traukė jau ir anksčiau, tikimasi, kad ir šį laivybos sezoną jiems nepritrūks užsakymų. Intensyvi pramoginė laivyba jau ne vienerius metus vyksta Kauno ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje. Jurbarko rajono savivaldybės vadovai džiaugiasi, kad jų prieplaukos praėjusį sezoną buvo pilnos laivų, iš Jurbarko net keli privatūs vežėjai visą vasarą rengė reguliarias keliones laivais į Nidą, kelionės sulaukė didelio norinčiųjų keliauti antplūdžio. Šiais metais savivaldybė parengė daugybę pramoginių projektų, patrauklių laivais pramogaujantiems turistams. Beje, vietos verslininkai aktyviai ieško galimybių išvystyti Seredžiaus prieplaukos infrastruktūrą, paverčiant ją dideliu turizmo ir vidaus vandenų transporto naudotojų centru. Alytaus regione privatūs vežėjai norėtų rengti pramogines keliones trumpais turistiniais maršrutais kaip Vilniuje, Druskininkuose ar Birštone, tačiau vidaus vandenų kelias čia dar nėra parengtas eksploatacijai. Naujų prieplaukų įrengimu ir esančių rekonstrukcija labai rūpinasi Šilutės rajono savivaldybės atstovai, rasdami bendrą kalbą su vietos verslininkais.
Laivybos aukštutiniame Nemuno ruože atnaujinimo bei vidaus vandenų kelio Druskininkai–Gardinas įrengimo galimybėmis suinteresuoti Druskininkų savivaldybės ir verslo atstovai. Šis kelias būtų labai paklausus, pritrauktų papildomus turistų srautus iš Baltarusijos Respublikos, tai būtų būti abipusiai naudingas projektas, sukuriantis nemažą pridėtinę vertę ne tik šiam regionui, bet ir visai šaliai. Čia pramoginę laivybą kol kas riboja sienos režimo sutartis, todėl šiuo metu dėl supaprastinto sienos kirtimo procedūrų įteisinimo vyksta intensyvūs derinimo klausimai tarpvalstybinėse institucijose. Sudarius sąlygas laivybai tarp Lietuvos ir Baltarusijos, iš pradžių būtų galima vykdyti keleivinius-pramoginius plaukimus Gardinas–Druskininkai, o ateityje laivybą vystyti iki Alytaus ir Kauno. Išsprendus laivų perkėlimo per Kauno HE užtvanką problemą – iki Klaipėdos, Kaliningrado, Lenkijos vidaus vandenų kelių.
