Tarp tolimųjų reisų vairuotojų ir vežėjų bendrovių dėl neskaidrios mokėjimo už darbą tvarkos bręsta konfl iktas, galintis sprogti visuotiniu streiku.
Net vežėjų teisininkai pripažįsta, kad tolimųjų reisų vairuotojams skiriamų dienpinigių mokėjimo tvarka yra miglota. Vežėjai tuos pačius teisės aktus supranta vienaip, o vairuotojai – kitaip. Savo vardą gerbiančios vežėjų bendrovės dienpinigius moka avansu, tačiau, profesinių sąjungų duomenimis, net trečdalis įmonių piktnaudžiauja tokia netvarka.
Lemtingas sutapimas
Tris dešimtmečius vairuotoju dirbęs Rimantas Zabarauskas buvo giriamas ir laikomas pavyzdingu darbuotoju, kol užteko kantrybės apsimetinėti, kad nepastebi, kaip jis sako, išnaudojimo. Tačiau 2009-ųjų vasarą Rimanto kantrybės taurė prisipildė iki kraštų ir žmogus nebeištvėrė. Pasak vyro, bendrovė tiesiog piktnaudžiavo susidariusia padėtimi. Atlyginimas nusirito iki 1050 litų, nebesulaukdavo net perpus sumažintų dienpinigių, todėl 54 dienas išdirbęs komandiruotėje į namus grįžo ne tik nieko neuždirbęs – net ir prasiskolinęs.
„Supratau, kad vienas nieko nepasieksiu, todėl sumaniau kurti profesinę sąjungą. Tada ir buvo pasakyta, kad tokie ketinimai man skaudžiai atsirūgs“, – pasakoja R.Zabarauskas.
Profesinę sąjungą įmonėje „Finėjas“ Rimantas įkūrė praėjusių metų liepos 11 d., o jau spalio 5-ąją sulaukė pirmojo smūgio – papeikimo. Po keliolikos dienų buvo pareikšta pastaba ir tą pačią spalio 21-ąją vyras atleistas iš darbo.
Gal tai tik sutapimas? Tai „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino UAB „Finėjas“ komercijos direktorius Aidas Plaščinskas.
„R.Zabarauskas nubaustas už grubius darbo drausmės pažeidimus“, – teigė direktorius, tačiau pažeidimų turinio neatskleidė.
Konfliktas priminė susidorojimą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas abejoja tokiais teiginiais: „LR Darbo kodekso 134 straipsnis ir Profesinių sąjungų įstatymas garantuoja, kad skiriant profesinės sąjungos renkamojo organo nariams drausmines nuobaudas reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vienoje komandiruotėje iškilę galimi darbo drausmės pažeidimai neįtikinami, todėl kilęs konfl iktas labiau primena susidorojimą su profesinės sąjungos pirmininku.“
„Kas pažeidė darbo drausmę: jie ar aš? Aš visą mėnesį buvau išsiųstas į ES šalis, ten dirbau, o sugrįžęs atlyginimo gavau 1050 litų neatskaičius mokesčių. Ir jokių dienpinigių. Atsiskaitydama bendrovė pareiškė, kad man tepriklauso 400 litų, tačiau tai ne dienpinigiai. Aš nepasirašiau juos gavęs“, – sako R.Zabarauskas.
Neseniai į buvusio vairuotojo rankas pateko duomenys, kuriuos „Finėjas“ pristatė „Sodrai“.
„Sužinojau, kad būdamas atostogose padariau... pravaikštą“, – sako R.Zabarauskas.
Be kita ko, jis tikina komandiruotėje dirbęs tris mėnesius be poilsio dienų, tačiau ir grįžęs negavęs nė dienos pailsėti: „Paaiškėjo, kad poilsio dienomis man buvo žymimos pravaikštos. Apskritai per penkerius metus nebuvau nė vienos dienos atostogų, nes žymėtos tik pravaikštos.“
Bendrovės „Finėjas“ komercijos direktorius A.Plaščinskas vairuotojo teiginius neigia. Dienpinigiai mokami. Vienareikšmiškai. Kada mokami?
„Tai komercinė įmonės paslaptis. Koks atlyginimas? Pakankamas, jeigu žmonės dirba. Jeigu atlyginimas būtų mažas, tai vairuotojai pasitrauktų iš darbo“, – sako A.Plaščinskas.
Netvarka klesti ir kitur
Gal tokia „tvarka“ – tik bendrovėje „Finėjus“? Ne tik. Problema pribrendo visoje vežėjų gildijoje ir grasina sprogti visuotiniu vairuotojų streiku.
„Mano ir bendrovės sudarytoje sutartyje numatyta mokėti atlyginimą ir dienpinigius per protingą laiką. Prabėgo dveji metai, tačiau tas protingas laikas dar neatėjo. Kada ateis?“ – klausia profesinės sąjungos narys Vilius.
Jam pritaria bendramintis Kazimieras: „Darbovietė mums suteikė vieną mokėjimo kortelę, į ją perveda ir atlyginimą, ir pinigus, reikalingus kelionei, pavyzdžiui, sumokėti už stovėjimą aikštelėse, už servisą ar kitas paslaugas. Šiems reikalams ir panaudojau pinigus, tačiau kai grįžau iš komandiruotės, įmonės vadovas man pareiškė, kad tai buvo mano atlyginimas ir dienpinigiai. Pateiktų sąskaitų ir kvitų buhalterė nepriėmė. Taip praradau beveik visą atlyginimą.“
Vairuotojas Kęstas pasakojo, kaip kelionėje sprogo priekinė padanga. Gerai, kad išvengė avarijos. Paaiškėjo, kad kai kurios vežėjų bendrovės taupo restauruodamos padangas – pagilina protektoriaus raštą. Taip buvo ir tą kartą. Kai grįžęs iš kelionės papriekaištavo, buvo neofi cialiai nubaustas – beveik mėnesį trynėsi garaže laukdamas darbo. Praėjusį penktadienį, kai Lietuvoje pustė ir keliai buvo itin slidūs, Kęstas vėl išvažiavo į Vokietiją... su restauruotomis padangomis.
Slaptieji profesinių sąjungų nariai
LPSK Kauno regioninio centro pirmininkas R.Narbutas sako žinantis daugybę atvejų, kai tolimųjų reisų vairuotojams dienpinigiai nemokami, o jeigu mokami, tai tik susiruošus į kitą kelionę. Taip darbuotojai pririšami prie įmonės. Jei išeina iš darbo, dienpinigių negauna. Kodėl? Sugalvojama priežasčių.
„Mano žiniomis, kai kuriems vairuotojams įmonės dienpinigių skolingos net iki 10 tūkst. litų. Beje, įmonei bankrutavus vairuotojas jų neatgautų. Ir tokia netvarka galioja net trečdalyje vežėjų bendrovių“, – sako
R.Narbutas.
Tiesa, labai dažnai atlyginimai sumažėja ir dienpinigiai išgaruoja ne visiems vairuotojams, o tik tiems, kurie įstoja į profesines sąjungas. Žinoma, tokia priklausomybė ofi cialiai nepatvirtinama. Tačiau vis daugiau žmonių sutinka įsitraukti į profesinę sąjungą tik slaptai – apie jo narystę darbovietė nežino.
Albinas Čaplikas