Garsus Švedijos antrepreneris Ulfas Lindgrenas, paklaustas, kokių bruožų privalo turėti verslininkas, svarsto, kad optimisto ir realisto savybių mišinys būtų geriausias variantas.
Ne vieną verslą pradėjęs ir sėkmingai išplėtojęs U. Lindgrenas suskumba pabrėžti, kad versle nereikalingi pesimistai.
Kiekvienas turi savo sėkmingo verslo formulę. Kas, jūsų nuomone, svarbiausia pradedant verslą?
Pradedant verslą reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius dalykus: pirmiausia suformuoti vadovų komandą, kuria būtų galima pasitikėti. Jie turi būti geri bent jau tiek pat, kiek jūs. Jei jūsų komandoje yra asmuo, kuris sudėtingomis aplinkybėmis palūš – tai negerai. Nesinori būti priklausomam nuo tokių dalykų, todėl komandą reikia rinktis atidžiai. Kita vertus, vienas veikti taip pat negali. Daugelis gerų antreprenerių žlugo dėl užsispyrimo ir labiausiai dėl to, kad manė galintys viską padaryti patys. Vienas geriausių pavyzdžių – Henry Fordas, kuris pasamdė genialų inžinierių iš Kanados. Po penkiolikos metų H. Fordas nusprendė perimti vadovavimą įmonei ir vos jos nesužlugdė.
Gali būti ir toks atvejis, kad kai kurių komandos narių teks atsisakyti. Nors jie gali būti geri draugai, bet gali neturėti reikalingų savybių. Kuo anksčiau, tuo geriau, nors ir sunku.
Kitas dalykas, apie kurį dažnai nepagalvoja verslininkai, – kas pirks jų siūlomą produktą. Vartotojų yra labai daug, todėl būtina koncentruotis ir žinoti, kam to produkto tikrai reikia. Apibrėždami vartotojų grupę galėsite investuoti į produkto tobulinimą tikslingai. Paskui reikia išanalizuoti, kokią naudą ir pranašumų iš jūsų produkto gaus klientai. Pavyzdžiui, sukurkite produktą, kuris klientui padės sumažinti išlaidas, tai, žinoma, atsilieps tiek jo pelnui, tiek investicijoms, ir – tikėkite ar ne – produktyvumui. Visa tai įvardykite litais, doleriais, eurais, kaip tik norite... Pristatykite klientui ar net savo įmonės investuotojams bei partneriams.
Svarbus ir verslo modelio pasirinkimas, nes tą patį rinkoje esantį produktą galima parduoti kitaip. Pavyzdžiui, gali būti pigius skrydžius siūlančios bendrovės, tokios kaip „Ryanair“. Kartais reikia iš naujo apgalvoti būdus, kuriais uždirbami pinigai.
Kalbate apie tikrai ambicingas užmačias, o kaip dėl finansavimo?
Gali pasirodyti priešingai, tačiau pirminis verslo finansavimas yra lengviausia dalis. Nors tokiose šalyse kaip Lietuva, suprantu, gal trūksta, kaip aš vadinu, išmaniųjų pinigų. Taigi tai rimta problema. Verslo angelai, kurie sutinka rizikuoti dėl jūsų, – jų trūksta. Žinau šią problemą, bet kol kas negaliu pasiūlyti jokio sprendimo. Ir valdžia turi padaryti dėl to daugiau, pavyzdžiui, sukurti fondą.
Iš tiesų labai svarbu suvokti finansinę realybę. Tai turbūt trečioji ekonominė krizė, kurią patyriau per visą savo karjerą. Bet krizės praeina, ekonomikoje, kaip ir gamtoje, viskas vyksta ciklais. Kai pradėsite verslą, greičiausiai per artimiausią dešimties metų laikotarpį jį palies ekonominė krizė. Nesuklyskite, viskas, ką kuriate, gali būti sunaikinta. Ir greičiausiai banko, kuris anksčiau jums siūlė patį geriausią produktą. Jei nesugebėsite išmokėti paskolų, jie atims jūsų verslą, turtą, net jūsų šunį. Taigi ekonomikos ciklams reikia būti pasirengusiam.
Didžiausias jūsų sėkmės priešas yra jūsų sėkmė. Kai augini kompaniją, viskas puiku: auga kainos, daugėja klientų, sukaupi turto, kapitalo, kredituoji pirkėjus. Įdarbinę kapitalą pritrūkstate pinigų. Tada ieškote finansavimo šaltinių ir ne visuomet tai būna bankai. Tačiau tai yra pirmasis jūsų verslo žudikas: nesugebėjimas padidinti savo kapitalo ir finansuoti verslo augimo. Tuomet jis praauga save. Kaskart jūsų verslo pajamoms augant 50 proc., praaugate esamą kapitalą. Tai sudėtinga, nes augimas – pozityvus dalykas. Kita vertus, jis brangus. Privalote suplanuoti, kaip jį finansuosite. Nes žlugti dėl per didelės sėkmės yra ironiška ir niekuomet sau to neatleisite.
Taigi labai palanku palaikyti gerus santykius su banku, nes turite užsitikrinti finansavimo šaltinius. Visuomet turėkite ne vieną atsarginį planą ir žiūrėkite, kad jums palankius susitarimus bankas pasirašytų krauju, nes kai jums prireiks pagalbos, bankas privalės ją suteikti. Ir padarykite tai dar gerais laikais.
O kaip valdyti sėkmingą verslą?
Turite išmokti gyventi su savo sėkme. Nes ateis laikas, kai reikės suvokti, kad turite judėti pirmyn ir palikti sukurtą verslą. Tokia situacija gali susiklostyti dėl įvairių aplinkybių. JAV atlikta studija parodė, kad po trejų metų nuo verslo sukūrimo pusė jį įkūrusiųjų jau nebėra tų įmonių vadovai. Po penkerių metų šis skaičius išauga iki dviejų trečdalių. Taigi labai maža dalis kompanijų yra valdomos įkūrėjų. Kai kurie žmonės laikosi įsikibę savo sukurtų verslų ir kai kuriems tikrai gerai sekasi. Bet gali nutikti ir kaip „McDonald‘s“ įkūrėjui: jis buvo išstumtas kaip vykdomasis direktorius, vėliau – ir iš valdybos, o vėliau tapo, kaip pats vadino, „rinkos sąžine“ ir ėmėsi konsultanto vaidmens, t. y. važinėjo po JAV, lankė tinklo restoranus, valgė mėsainius ir nurodinėjo darbuotojams, ar jie tinkamai elgiasi. Jam buvo 87-eri, kai Hjustone valgė mėsainį „Big Mac“ ir jį ištiko širdies smūgis.
Bet kitas pavyzdys galėtų būti Steve‘as Jobsas: jis turėjo pasitraukti iš kompanijos, bet vėliau grįžo ir nuveikė puikių darbų.
Daugelis galvojančių apie savo verslą sieja tai su nemaža rizika...
Pasakysiu taip: antrepreneris niekada nesusikerta, tik įgauna patirties. Daugelyje visuomenių, ypač Europoje, vyrauja tendencija smerkti tuos, kuriems nepavyko. Net bankai nepatikliai žiūri į bankrutavusius verslininkus: tokiems gauti finansavimą gerokai kebliau. Bet tai nesąmonė. Pavyzdžiui, kinai ar amerikiečiai gerokai atlaidžiau žiūri į nesėkmes.
Kita vertus, rizika ir neužtikrintumas yra skirtingi dalykai. Pastaruoju atveju jūs nežinote, kas gali nutikti, pavyzdžiui, recesija: ji baigsis ar truks, todėl reikia būti pasirengusiam keletą planų skirtingiems scenarijams.
Riziką sunku numatyti ir ji tiesiogiai siejasi su verslu, tarkime, klausimas, ar jūsų kuriama technologija yra pakankamai gera. Ar sugebėsite išlaikyti didžiausią savo klientą? Galbūt svarbiausias žmogus jūsų kompanijoje vieną dieną mirs. Ką tuomet darysite? Iš esmės rizikas galima nustatyti ir šiek tiek sumažinti, bet iš tiesų tai tarsi burti iš krištolinio rutulio.
Pavyzdžiui, pigių skrydžių bendrovių atėjimas į rinką lėmė kelių didžiulių oro vežėjų bankrotą. Tai verslo rizika. Taigi ji egzistuoja visuomet, bet antrepreneris tai žinodamas iš tiesų pernelyg jų nepaiso. Jei esi toks pesimistiškas ar pernelyg baiminiesi rizikos, greičiausiai savo verslo net ir nepradėsi. Būdamas verslininkas niekaip negali būti pesimistas, nes bus pernelyg baisu. Turi būti realistas, nors daugelis mano, kad antrepreneriai prisiima pernelyg daug nepamatuotos rizikos. Tai nėra tikri antrepreneriai – jie tiesiog išprotėję žmonės. Optimizmo reikia ta prasme, kad reikia tikėti ateitimi.
Kaip vertinate Lietuvos verslo aplinką?
Lietuvai būtina antreprenerystė, nes reikalingos darbo vietos, gerovės kūrimas, šaliai reikia žmonių, kurie pasiliktų, kuriems sekasi ir jie šia sėkme linkę dalytis.
Lietuvoje yra didžiulių galimybių, bėda ta, kad dalis žmonių išvažiuoja į užsienį mokytis ar dirbti ir negrįžta. Bet tai nesąžininga ir savanaudiška. Kad šalis progresuotų, reikia pradėti galvoti ne tik apie save. Reikia stengtis tapti pavyzdžiu kitiems. Aš tuo tikiu.
CV: Ulfas Lingrenas
1980 m. įkūrė „Nordic Management Group“
Nuo 1980 m. buvo „Bain & Company International“ vadovas ir tarybos narys
Iki 1999 m. buvo „Net Insight“ įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas, kol kompanija dar nebuvo kotiruojama vertybinių popierių biržoje
Vėliau įkūrė ir vadovavo „BTS Group“
Šiuo metu yra ne vienos privataus kapitalo įmonės vyresnysis patarėjas ir kelių pasaulinių kompanijų tarybų narys
Prisideda prie tarptautinių antreprenerystės iniciatyvų, dėstė įvairiose pasaulio aukštosiose mokyklose
