Irena Budrienė
Verslininkai prašo padėti apsiginti nuo įmonių zombių, kurios lyg ir egzistuoja, nors iš tikrųjų jau seniai yra mirusios. Nuostolingai dirbančios įmonės neatsiskaito už prekes ir paslaugas, į bankrotą nusitempia verslo partnerius. Verslininkai sako, jog zombiai tampa tam tikra verslo rūšimi.
Kodėl nuostolingai dirbančios įmonės veikia?
„Verslo zombiais vadiname įmones, kurios lyg ir vykdo veiklą, bet pagal jų balansinius duomenis turėtų būti uždarytos arba padidinti savo įstatinį kapitalą“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Vidmantas Japertas.
Kai įmonės būna „pravalgiusios“ savo įstatinį kapitalą, suformuotą veiklos pradžioje, naudojasi aplinkiniais, su kuriais turi juridinių santykių: užsisako paslaugų, prekių, bet už jas neatsiskaito. Naudojasi kitų įmonių ištekliais ir padengia neigiamus savo veiklos rezultatus.
„Registrų centras, kaip valstybinė institucija, turi duomenis apie įmonių veiklos rezultatus. Jeigu valstybė norėtų, Ūkio ministerija privalėtų kontroliuoti, ar nuostolingos įmonės apskritai gali egzistuoti“, – sakė V. Japertas.
Zombiai – verslo rūšis?
Verslo organizacijos vadovas teigia, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jeigu įmonės kapitalas tampa mažesnis negu pusė jos įstatinio kapitalo, privaloma akcininkų įnašais didinti kapitalą arba sumažinti iki minimalaus.
Bet dažniausiai įmonės zombės to nedaro. V. Japerto nuomone, tos įmonės, kurios pasiekė ribą, – turėtų gauti informaciją apie privalomus vykdyti veiksmus.
„Dažnai išgirstame, kad žlugo kuri nors kompanija, paskui nutęsdama didžiulį skolų šleifą. Tik vienetai įmonių patenka į tokią situaciją netikėtai. Daugumai bankrutuojančiųjų taip leidžiama elgtis, nes jų nuostolinga veikla toleruojama, nėra kontrolės. Be to, nukenčia sąžiningai dirbančios įmonės ir tų įmonių darbuotojai“, – sakė Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų direktorius.
Jo žiniomis, tarp verslo zombių net egzistuoja piktybinė nuostata sąmoningai įstumti kitas įmones į bankrotą. Tai tampa savotiška verslo rūšimi.
Įmanomas gelbėjimo planas
Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė nuostolingai dirbančias įmones vadino nesėkmingomis. Nepasiseka dėl įvairių priežasčių: per didelės konkurencijos, netinkamos strategijos, prastų vadovų.
„Įstatymai reglamentuoja, ką reikia daryti bendrovėms, kurioms nesiseka“, – sakė ministerijos atstovė.
Tokia įmonė gali iki 10 tūkstančių litų mažinti įstatinį kapitalą. Jeigu nuostoliai dideli ir mažinti nebėra ką, akcininkai gali įnešti į bendrovę pinigų nuostoliams padengti ir netgi nereikalauti už tai akcijų. Tai nėra papildomos investicijos ar kapitalo didinimas, tik įmonės gelbėjimas, jei akcininkai mato galimybę ir toliau bendrovei dirbti.
„Akcininkai gali pakeisti strategiją ar vadovą, bet gali priimti ir kitą sprendimą – likviduoti bendrovę“, – sakė A. Railaitė.
Pašnekovė pabrėžė, kad didžiausias garantas kreditoriams yra įmonės turtas, ne kapitalas.
Lietuvoje yra tokių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių steigėjai investavę į įstatinį kapitalą tik 10 tūkstančių litų, bet jos turi milijoninį turtą ir veikia labai sėkmingai.
Kreditoriai patys turi domėtis
„Jeigu laiku nesumokama, kreditoriai (bankai, teikę paskolas, įmonės, su kuriomis sudaryti sandoriai) turi sekti įmonių, su kuriomis bendrauja, finansinę būklę“, – aiškino Ūkio ministerijos atstovė.
Bendras reguliavimas yra toks: pareiga akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms kasmet atskleisti savo finansinę būklę teikiant ataskaitas Registrų centrui.
„Pareiga atskleisti savo finansinę būklę reikalinga tam, kad kiti asmenys įsitikintų, jog įmonė yra sėkmingai veikianti, kad galėtų sudaryti sandorius“, – sakė A. Railaitė.
Ji nesutiko, kad Ūkio ministerija turėtų kontroliuoti ant nemokumo slenksčio atsidūrusias įmones. Esą Akcinių bendrovių įstatymas aiškiai nurodo, ką turi daryti bendrovė, jeigu jos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už įstatinį.
„Visoje Europos Sąjungoje veikia panašios reguliavimo taisyklės – bendrovė pati turi imtis veiksmų. Valstybė nustato tik tam tikrus rėmus, visa kita paliekama verslo savireguliacijai“, – teigė A. Railaitė.
„Kitas dalykas, kai nemokios įmonės piktnaudžiauja, tyčia darydamos žalą kitiems verslo subjektams. Iš piktnaudžiautojų lėšas reikėtų išieškoti,“ – tvirtino A. Railaitė.
Likviduoti įmonę bus paprasčiau
Teisingumo ministerija šiuo metu rengia pasiūlymus, kaip supaprastinti visų tipų įmonių likvidavimą.
A. Railaitės žodžiais, bankrotas – civilizuotas išėjimas iš verslo.
„ES pastaruoju metu iškeliamas „antro šanso“ principas: tiems verslininkams, kuriems nepavyko, netaikomi ypatingi apribojimai vėl pradėti verslą. Bet tik tiems, kurie bankrutavo sąžiningai“, – sakė ji.
Šiemet priimtas Įmonių bankroto įstatymo pakeitimas numato detalesnes taisykles, padėsiančias teismams spręsti, ar bankrotas yra tyčinis. Bankroto administratoriams taip pat numatyta daugiau pareigų patikrinti buvusius įmonių sandorius.
Pašnekovės žodžiais, informaciją apie bankrutuojančias ir restruktūrizuojamas įmones galima rasti Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos interneto svetainėje.
Apie verslo partnerį galima sužinoti ir iš viešos informacijos
Kontrolės departamento direktorė, atliekanti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko funkciją, Zonė LAPIENĖ:
– Šiaulių apskrityje veikia Šiaulių regiono asociacijų ir vietos mokesčių administratoriaus bendradarbiavimo taryba. Būtent šios tarybos paskutiniame posėdyje verslininkai kėlė ir šį klausimą apie įmones zombes.
Valstybinė mokesčių inspekcija viešai teikia informaciją apie konkrečių mokesčių mokėtojų vykdomas arba nevykdomas mokestines prievoles: VMI interneto svetainės skyriuje „Informacijos rinkmenos“ (http://www.vmi.lt/cms/informacijos-rinkmenos).
Taip pat šiame skyriuje viešinami ir nepareigingi mokesčių mokėtojai: asmenys, kuriems duotas mokesčių administratoriaus nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais; asmenys, nevykdantys mokesčių administratoriaus nurodymų; juridiniai asmenys, nepateikę laiku arba pateikę su klaidomis tam tikros formos deklaracijas, dėl kurių gyventojams nebuvo įmanoma korektiškai suformuoti preliminariųjų GPM deklaracijų.
Periodiškai skelbiama, kokios įmonės vėluoja ar nemoka atskirų mokesčių.
Mokesčių inspekcija disponuoja kur kas platesne informacija apie kiekvieną mokesčių mokėtoją. VMI skelbia ir atskleidžia tiek informacijos, kiek leidžiama pagal Mokesčių administravimo įstatymą bei kitus teisės aktus. Mokesčių mokėtojai patys turi priimti sprendimą dėl sandorių vykdymo su partneriais, apie kuriuos VMI yra pateikusi informaciją.
Sąžiningos rinkos dalyvių labui tarnauja ir VMI atrinktų PVM mokėtojų tikrinimas. Pagal atskirų ūkinių operacijų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tikrinimo metodiką, mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą, jei, atlikdamas ūkinę operaciją, jis elgėsi nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad jo sutarties partneris ar ankstesnis prekių pardavėjas už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo ar nesumokės pridėtinės vertės mokesčio.
VMI nuolat kovoja, perspėja apie vadinamąjį „fenikso sindromą“ – mokesčių vengimo būdą, kai įmonės siekia atsikratyti savo įsipareigojimų, parduodamos savo turtą kitoms – dažniausiai naujai įsteigtoms – įmonėms, pasilikdamos sau tik skolas.
„Feniksai“ dažniausiai siejami su nusikalstamu arba tyčiniu bankrotu ir su nesąžiningais savininkais bei vadovais.
