Finansų maklerio įmonės „Finhill“ specialistai komentuoja, kokias pasekmes turės Gruzijos-Rusijos konfliktas.
Tai svarbu tiek investuotojams, patikėjusiems savo pinigus regione investuojantiems investiciniams fondams, tiek verslininkams, turintiems verslo ryšių su nuo konflikto kenčiančiu regionu.
Kaip karas Gruzijoje paveiks akcijų kainas?
Komentuoja Marius Buivydas, „FinHill“ analizės ir vertinimo departamento direktorius
Manau, kad karas Gruzijoje menkai palies pasaulines finansų rinkas. Gruzijos finansų rinka nėra gerai išvystyta, jos akcijų birža kone neegzistuoja, todėl neverta tikėtis kokios nors akcijų kainų griūties dėl šio karo. Kita vertus, karas paveiks užsienio kapitalo įmones, kurios veikia Gruzijos teritorijoje arba yra su ja artimai susijusios. Akivaizdu, kad tiesioginis poveikis didžiosioms biržoje kotiruojamoms Lietuvos bendrovėms bus itin nežymus.
Konflikto poveikis Gruzijos ir kaimyninių šalių ekonomikai priklausys nuo to, kiek tęsis šis konfliktas. Jei konfliktas užsitęstų ir šalies infrastruktūra būtų smarkiai sugriauta, šalis gali patirti daugelį ekonominės krizės metų. Jei konfliktas greit pasibaigs, jo poveikis ūkiui būtų nedidelis.
Kokias pasekmes karas gali turėti verslo interesų Gruzijoje turintiems Lietuvos verslininkams?
Komentuoja Rasa Šukytė, „FinHill“ įmonių steigimo ir reorganizavimo departamento direktorė
Akivaizdu, kad įvykiai Gruzijoje gali turėti didelę neigiamą įtaką verslui ir sutartinių įsipareigojimų vykdymui Gruzijoje. Lietuviams tai būtų aktualu tais atvejais, jeigu kita sutarties šalis yra Gruzijoje veikiantis subjektas, arba jeigu sutarties vykdymo vieta yra Gruzijoje (pvz. perkamas turtas, statomas objektas).
Poveikis sutartinių įsipareigojimų vykdymui gali būti įvairus: negalėjimas laiku pateikti prekes ar atsiskaityti, sutarties objektų žuvimas ar sutarties vykdymo prasmės netekimas.
Paprastai karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas, sprogimai bei tam tikri teisėti/neteisėti valdžios veiksmai yra pripažįstami nenugalimos jėgos aplinkybėmis, kurioms esant jų trukmės laikotarpiu šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu dėl to tampa negalimas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Patartina, kad tai konkrečiai būtų aptarta šalių pasirašytoje sutartyje.
Kalbant apie Nenugalimos jėgos (Force Majeure) aplinkybių praktinį taikymą įvykių Gruzijoje atveju yra svarbūs tokie momentai:
• Ar šalys numatė nenugalimos jėgos aplinkybes sutartyje?
• Ar į nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašą yra įtraukti karas, karo veiksmai, sukilimai ir kt.?
• Ar įvykiai Gruzijoje oficialiai pripažinti karu, karo veiksmais ar kitu atitinkamu įvykiu, kuris numatytas sutartyje?
• Kiek detaliai sureguliuoti šalių įsipareigojimai, susiję su pranešimu apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą?
• Ar sutarties šalis laikėsi termino, per kurį privalu pranešti apie negalėjimą vykdyti sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių?
• Kokios šalies teisė reguliuoja sutartį, t.y. visus šalies, siekiančios atleidimo nuo sutartinės atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, veiksmus pranešant apie atsiradusias aplinkybes ir pateikiant kitai šaliai reikalingus įrodymus?
Išnagrinėjus šiuos aspektus kiekvienu konkrečiu atveju būtų galima kalbėti apie žalą, kurią gali patirti Lietuvos verslininkai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu daro verslą karo apimtame regione.
