Parama teikiama pradėti ne žemės ūkio veiklą. Neremtinos tik tokios veiklos, kaip, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba jais, tabako gaminių gamyba ir prekyba jais, ginklų ir šaudmenų gamyba ir prekyba jais, azartinių lošimų ir lažybų organizavimas ir t.t.
Šiuo metu numatyta, kad vienai paraiška skirta suma siekia 18,8 tūkst. eurų. Tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai informuoja, kad yra inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kuriuose numatyta, kad didžiausias išmokos dydis vienam paramos gavėjui gali siekti nuo 18,8 tūkst. iki 37,6 tūkst. eurų.
„Penktadienį Stebėsenos komitete buvo pritarta pirmosios išmokos dalies padidinimui iki 80 proc. Ji paramos gavėjui bus išmokėta po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, taip pat papildomų lėšų (20 mln. eurų) iš nacionalinio biudžeto skyrimui“, – teigia ŽŪM atstovai.
NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento vyresnioji patarėja Genovaitė Beniulienė tikina, kad ši priemonė pradėti verslui kaimo vietovėse yra populiari, o viena priežasčių – parama taikoma daugybei verslo sričių.
„Paraiškų skaičius kiekvienais metais yra skirtingas. 2018 m. gavome 323 paraiškas, buvo vertinamos 192 paraiškos; 2019 m. gavome 958 paraiškas, buvo vertinamos 632 paraiškos. Likę paraiškos buvo atmestos dėl lėšų trūkumo.
Taigi priemonė išties yra populiari. Parama gali būti teikiama labai plačiam veiklų ratui, tačiau tai turi būti ne žemės ūkio veiklos“, – pasakoja G. Beniulienė.
Praėjusių metų paraiškose dažniausiai pasitaikančios veiklos buvo: variklių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, poilsio ir sporto reikmenų nuoma, kitų pramogų ir poilsio organizavimo veikla.
Pareiškėjai turi atitikti reikalavimus
Parama gali būti skirta gyventojams ir naujai įsteigtiems privatiems juridiniams asmenims.
Fiziniai asmenys privalo būti nevykdę jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. arba šį laiką vykdę ją mažiau kaip mėnesį.
Privatūs juridiniai asmenys turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos.
Tiek fiziniai, tiek privatūs juridiniai asmenys turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir būti savarankiški.
Dar vienas svarbus reikalavimas – fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti deklaruota kaimo vietovėje, o juridinio asmens buveinė – registruota kaimo vietovėje.
Projekto įgyvendinimo vieta privalo būti kaimo vietovėje, kur turi būti registruotas ir nekilnojamasis turtas, jeigu į jį investuojama, kai paramos lėšomis finansuojama statyba. Taip pat kaimo vietovėje turi būti registruotas nekilnojamasis turtas, kur saugomas už paramos lėšas įgytas turtas vykdant tiek mobiliąją, tiek nemobiliąją veiklas.
„Pagal šią priemonę paramos gali kreiptis norintys kurti naują verslą. Taisyklės numato didžiausią prioritetą jauniems (iki 29 m.) žmonėms, taip pat moterims. Papildomi atrankos balai yra skiriami projektams, kurie yra kuriami ir veikla vykdoma savivaldybėse, kuriose yra didžiausias nedarbo lygis“, – apie atrankos kriterijus sako G. Beniulienė
Norint gauti paramą, paraišką nuo gegužės 18 d. iki birželio 15 d. reikės pateikti NMA teritoriniuose padaliniuose, taip pat elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) informacine sistema ŽŪMIS.
Būtina sukurti bent vieną darbo vietą
Įgyvendinant projektą pareiškėjas įsipareigoja iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti bent vieną darbo vietą (etatą), susijusią su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos.
Pabrėžiama, kad vienos darbo vietos darbo užmokestis arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus turi būti ne mažesnis negu dvylika minimalių mėnesinių algų.
Taip pat svarbu, kad pradėti įgyvendinti verslo planą reikia ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
ŽŪM atsotvai teigia, kad naujų verslų kūrimo skatinimas galėtų prisidėti prie COVID-19 sukeltų padarinių mažinimo kaime bei naujų darbo vietų kūrimo.
„Priemonė tinkama siekiant greito rezultato – mažų verslų kūrimo, kas ypač aktualu šiuo pasaulinės pandemijos laikotarpiu. Taip pat darbo vietų kūrimas ypač aktualus vertinant socialinę-ekonominę situaciją, nes palyginti su 2019 m., 2020 m. vidutinis metinis darbingo amžiaus bedarbių procentas padidėjo nuo 8,4 iki 9,3. Taip pat pažymėtina, kad dėl COVID-19 situacijos išaugo atleistų iš darbo asmenų skaičius, kurie, tikėtina, papildys potencialių pareiškėjų ratą.
Šiuo metu ypač aktualu dėl padidėjusio nedarbo mažinti socialinę įtampą kaimo vietovėse ir skatinti regioninę plėtrą, sukuriant mažus verslus, kurie būtų labiau pasiskirstę teritoriniu atžvilgiu, kuriant paslaugas, labiau prieinamas žmonėms, nutolusiems nuo didžiųjų šalies miestų.
Atsirado ir naujų paslaugų poreikis, pavyzdžiui, prekių pristatymo į namus ir kt. Skirtos lėšos padėtų palaikyti gyvybingą kaimą, išsaugoti ir padidinti pajamas kaimo gyventojams, padėtų jaunoms šeimoms bei asmenims, grįžusiems į Lietuvą iš emigracijos, kurtis kaime“, – komentuoja ŽŪM.
ŽŪM duomenimis 2019 m. paramai pagal šią veiklos sritį buvo skirta 7 mln. eurų. Surinkta paraiškų už 17,3 mln. eurų. Anot ministerijos atstovų, tai parodo, kad žmonės nori kurti verslus kaime – atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie renkasi tam tikrą gyvenimo būdą: gyvenimą gamtoje, sveiko kokybiško maisto valgymą, savo vaikų auginimą ekologiškoje aplinkoje, kuriasi ekologiniai kaimai. Taip atsiranda poreikis kurtis mažiems verslams.
