„Visiškai palaikome verslo, ypač – elektroninio verslo – siekį realiais darbais ir derybomis parodyti bankams, jog visuomenė nesitaikstys su primetamomis tik vienai pusei naudingomis žaidimo taisyklėmis. Tačiau šioje grandinėje „bankai–verslas“ labai svarbu nepamiršti prekes ir paslaugas tiesiogiai naudojančių vartotojų grandies. Vartotojas – silpnesnė sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento verslininko sutarties sąlygas, todėl vartotojai, įsigyjantys prekes ar paslaugas, turi būti apsaugoti nuo piktnaudžiavimo galia, tarkime, nuo vienašališkų tipinių sutarčių, nepagrįstų mokesčių nustatymo, ypač – kai nėra pasirinkimo galimybės“, – teigė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė Eglė Kybartienė.
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys džiaugėsi, jog bankų taikomi įkainiai pagaliau rimtai „supykdė“ ne tik jau seniai problemą keliančias visuomenines vartotojų organizacijas, bet ir verslą. „Verslo įmonių galimybės apsiginti yra gerokai didesnės, nes jos gali įvertinti sutelktos gynybos naudą pinigais bei skirti dialogui su kita puse ir su priežiūros institucijomis didesnius resursus. Tik kyla klausimas: ar suderėtą naudą verslininkas nenutars ilgainiui pasisavinti ir ar neteks klientui tenkintis trupiniais“, – sakė asociacijos vadovas.
Interneto parduotuvės prieš nepagrįstus bankų įkainius netgi užsimojo kovoti viešumu – antai gali būti skelbiama, per kuriuos bankus atsiskaitant internete dėl didesnio įkainio taikoma aukštesnė įsigyjamos prekės kaina arba netaikoma pažadėta klientui nuolaida. Vartotojų organizacijos pritaria tokiam viešinimui ir tikisi, kad kompromisas tarp bankų bei elektroninio verslo bus pasiektas, o tokio susitarimo nauda džiaugsis ir galutiniai vartotojai.
„Nuoširdžiai tikimės, kad už bankų įkainių problemai parodyto verslo dėmesio slypi rūpestis ne tik savo interesais, bet ir siekis realiai įtikti savo pirkėjams“, – sakė aljanso prezidentė E. Kybartienė, priminusi, jog vartotojų gynimu neretais prisidengiama, nors pasitaiko, kad verslui terūpi tik nuosavo pelno marža.
Anot K. Kupšio, panašią dilemą netrukus gali tekti spręsti dėl kortelių aptarnavimo per mokėjimo terminalus mokesčių, nes ir čia gali būti remiamasi argumentu, esą piginimas naudingas klientams, kai realiai naudą pasiims verslas. „Šią vasarą buvo atlikta reprezentatyvi apklausa, kuri parodė, jog 51 proc. Lietuvos vartotojų nemano, jog jie gaus naudos iš to, kad prekybininkai sutaupys sumažinus jų mokamą mokestį už kortelių priėmimą. Tai yra signalas, aiškiai parodantis, jog didelė pirkėjų dalis nepasitiki verslu, bet, deja, turime pripažinti, kad nepasitikėjimas bankais yra dar didesnis“, – teigė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
