Giedrė Sankauskaitė
Neretai tenka išgirsti burnojant, kad šalyje prastėja verslo sąlygos. Išpūstas biurokratijos burbulas, pelną viršijantys mokesčiai ir panašūs veiksniai, rodos, turėtų paskatinti verslininkus krautis lagaminus ir tęsti savo veiklą užsienyje. Tačiau savaitraščio kalbinti verslo atstovai teigė siekiantys, kad šalyje būtų gerinama verslo aplinka, ir lagaminų krautis nežadantys.
Praėjusių metų rudenį pasaulio banko „Doing Business“ reitingas pateikė džiugių naujienų Lietuvai. Po rekordinio šuolio 10-čia vietų aukštyn Lietuva tapo lydere Vidurio ir Rytų Europoje ir 17-ta pasaulyje pagal verslo sąlygas. Tąkart ekspertai džiaugėsi gerėjančiomis aplinkybėmis. Tik akylesni tyrimo stebėtojai atkreipėdėmesį, kad į šį reitingą nėra įtraukiami darbo santykių rodikliai, kurie galėtų smarkiai pabloginti galutinius reitingo rezultatus.
Situacija blogėja
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) neseniai paskelbtas šalies ekonomikos tyrimas atskleidė, kad 70 proc. rinkos dalyvių mano, jog per pastaruosius penkerius metus daugėjo priežasčių, susijusių su valdžios veiksmais, kurie paskatino įmones dalį arba visą savo veiklą perkelti į kitas šalis. Tarp pagrindinių veiksnių, lėmusių tokį sprendimą, buvo sunkiai prognozuojama ir dažnai kintanti įstatymų bazė, aukštas biurokratijos lygis šalyje ir nepatikima investicijų apsauga nuo politinės rizikos.
Vertindamas Lietuvos mokesčių aplinką, kaip vieną didžiausių problemų atlikto tyrimo vadovas Laurynas Rekašius įvardijo per brangiai apmokestintą darbo jėgą. „Matome, kad apskritai ryškėja tendencija augti verslo emigracijai“, – sakė ekspertas.
Dideli mokesčiai – ne viskas
Biuro baldų gamybos įmonių grupės „Ergolain“ vadovas Romualdas Bėkšta įsitikinęs, kad dideli mokesčiai tik iš dalies lemia verslo emigraciją. „Mažose įmonėse emigracija nėra labai aktuali, nes perkelti veiklą pernelyg brangu“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ kalbėjo R. Bėkšta.
NDX valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius tikino, kad verslininkui daug patogiau verslą kurti savoje šalyje. „Steigti kompanijas užsienyje yra brangu“, – su R. Bėkštos mintimis sutiko I. Staškevičius ir pridūrė neįžvelgiantis labai drastiško mokesčių skirtumo tarp Lietuvos ir užsienio šalių. Jo teigimu, apie verslo emigraciją racionaliai galvoti gali tik didelės bendrovės.
Baldų gamyba užsiimančios įmonės „Audėjas“ vadovas Jonas Karčiauskas savaitraščiui tvirtino, kad gamybos sąnaudos mūsų šalyje yra labai didelės dėl aukštų energetikos kainų. „Pamirštame pelną, kurį gaudavome prieš krizę. Dabar tenka galvoti, kaip žmonėms atlyginimus laiku sumokėti, – teigė jis ir pridūrė, kad egzistuoja ir specialistų stokos problema, trukdanti plėtotis verslui ir sunkinanti sąlygas šalyje. – Reikėtų daugiau inžinerinių specialybių absolventų. Dabar susidaro įspūdis, kad ruošiami tik vadybininkai. Valstybė turėtų labiau reguliuoti šiuos dalykus.“
Laiko gaišimas
„Lietuvoje labai ilgai trunka įvairios biurokratinės procedūros, – leidiniui teigė tyrimui vadovavęs LLRI ekspertas L. Rekašius. – Realiai jos turėtų būti įvykdytos per 25 darbo dienas, tačiau fiksuojama atvejų, kai prireikia nuo 1 iki 3 metų.“
Ekspertas apgailestavo, kad verslininkams tenka be reikalo vaikščioti po institucijas. „Vis dar nėra iki galo įgyvendintas vieno langelio principas“, – biurokratines kliūtis, kylančias verslininkams, detalizavo L. Rekašius. Ekspertui pritarė ir verslininkas J. Karčiauskas. Pastarasis įsitikinęs, kad „išpūstas biurokratijos burbulas“ verslui tikrai nepadeda.
Didelės biurokratinės kliūtys, pasak LLRI specialisto, sukuria puikią terpę šalyje kaip parazitui veistis ir korupcijai. I. Staškevičius pabrėžė, kad biurokratija, korupcija ir nusikalstamumas lemia šalies patrauklumą investuotojams.
Kenkia politikų retorika
Be ekonominių veiksnių, lemiančių verslininkų pasiryžimą krautis lagaminus, ne ką mažiau svarbūs ir politiniai. L. Rekašius negailėjo kritikos Lietuvos politikos vairininkams. „Verslas vertina ne tik politikų darbus, bet ir kalbas“, – teigė jis. Skambi ir nepamatuota retorika, pasak L. Rekašiaus, kuria papildomą riziką.
„Politikų švaistymasis žodžiais, kai vieną dieną teigiama, jog nutraukiame santykius, pavyzdžiui, su Rusija, o kitą jau žadama to nedaryti, gąsdina ne tik mūsų verslininkus, bet ir užsienio investuotojus“, – politikams kritikos negailėjo tyrimo vadovas. Panašios nuomonės laikėsi ir „Ergolain“ įmonių grupės vadovas R. Bėkšta. Jo teigimu, kone kiekvieną dieną galima išgirsti iš politikų lūpų apie ketinimus įvesti naujus mokesčius. „Pirma sukurkite verslui sąlygas juos mokėti, ir jis mielai tai darys“, – leidiniui tvirtino R. Bėkšta.
Kad politikai skatina neužtikrintumo ir nestabilumo jausmą, rodos, sutiko visi leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti verslininkai. „Pagrindinė politikų klaida yra manymas, kad verslininkai maudosi pinigų maiše, – apgailestavo J. Karčiauskas. – Jie tai daro ir dėl šalyje įsikerojusio populizmo. Tačiau jeigu nukentės verslininkai, nukentės ir biudžetas, o su tada mažės darbuotojų atlyginimai ir kris bendri šalies ekonominiai rodikliai.“
„Audėjo“ vadovas atkreipė dėmesį, kad atliktas Lietuvos ekonomikos tyrimas taip pat atskleidė, jog apie pusę įstatymų yra priimama skubos tvarka. „Akivaizdu, kad iki galo neišnagrinėjamas neigiamas poveikis“, – teigė LLRI tyrimo vadovas ir pridūrė, kad itin trūksta diskusijų apie mokesčių naštos mažinimą.
„Tai paskatintų ir Lietuvą išeiti iš šešėlio“, – įsitikinęs L. Rekašius.
Lietuvos ekonomikos tyrimas
LLRI prognozuoja, kad 2014-aisiasi Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis negu praėjusiais metais ir sieks 3,5 proc.
2014 metais, neįvertinus kainų pokyčio, darbo užmokestis augs 6 proc.
Rinkos dalyvių nuomone, apie 41 proc. bedarbių negalėjo rasti darbo dėl vis dar esančios prastos ekonominės padėties
Griežtą darbo santykių reguliavimą bei per aukštą MMA kaip pagrindinę kliūtį įvardijo 21 proc. apklaustųjų
