Galima pasidžiaugti ir tuo, kad Finansų bei Ūkio ministerijų kuruojama sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyva Lietuvoje sulaukė gerokai didesnio populiarumo nei vykdytos Estijoje ir Latvijoje. Pavyzdžiui, analogiškoje iniciatyvoje Estijoje iš viso dalyvavo 526, Latvijoje – 1 224 įmonės.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, svarbiausia yra net ne pats memorandumo dalyvių skaičius, o tai, kad Lietuvoje įsipareigojimus prisiima tos įmonės, kurios aptarnauja didžiąją gyventojų dalį.
„Prie memorandumo prisijungė per 30 prekybos tinklų, kurių parduotuvių plotas sudaro apie 80 proc. viso mažmenininkams tenkančio prekybinio ploto, o apyvarta – maždaug 90 proc. visos mažmeninės prekybos apyvartos. Tai reiškia, kad gyventojai kiekvieną dieną dažniausiai lankosi būtent tose parduotuvėse, kurios yra įsipareigojusios nepiktnaudžiauti euro įvedimu“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius L. Vilimas.
Pardavimo šuolio metų pradžioje nesitiki
Kalbinti verslo atstovai teigė, kad socialiai atsakingos įmonės prie memorandumo jungiasi visų pirma dėl savo pirkėjų, kuriuos nori nuraminti ir jiems viešai pažadėti, kad nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas.
„Esame socialiai atsakinga įmonė, veikiame skaidriai, todėl ir prisijungėme prie šio memorandumo. Dirbame dėl savo pirkėjų, kurie mumis pasitiki, todėl, be jokios abejonės, elgsimės sąžiningai ir euro įvedimo metu“, – apie tai, kodėl nusprendė prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, kalbėjo UAB „BIKUVOS prekyba“ rinkodaros skyriaus vadovas Andrius Nakutis.
Taip pat A. Nakutis pasakojo, kaip jo įmonė ruošiasi euro įvedimui.
– Kokie svarbiausi darbai atlikti ar dar atliekami ruošiantis euro įvedimui?
– Reikėjo perprogramuoti apskaitos ir verslo valdymo sistemas, kad prekių kainos būtų nurodomos ir pardavimai būtų skaičiuojami eurais. Jau nuo šių metų rugpjūčio pakeitėme kainų etiketes. Daug dėmesio skiriame darbuotojų mokymui ir paruošimui, pirkėjus norime aptarnauti operatyviai, kad prie kasų nesusidarytų eilės, savo parduotuvėse nuolat teikiame informaciją pirkėjams.
– Kaip euro įvedimas atsilieps Jūsų vykdomai veiklai? Kokių pliusų įžvelgiate?
– 2015 metų pradžioje žmonės dar pratinsis prie naujos valiutos ir eurus leis atsargiau, todėl pardavimo augimo metų pradžioje nesitikime. Įvedus eurą atpigs tarptautiniai pavedimai, nebus euro konvertavimo išlaidų, be to, euro įvedimas bus naudingas bendradarbiaujant su užsienio partneriais.
– Kiek dėmesio skiriate sąžiningam kainų perskaičiavimui?
– Kainas mūsų prekybos tinkle automatiškai perskaičiuoja apskaitos programos, todėl kainų etiketėse jos pateikiamos sąžiningai perskaičiuotos, pagal nustatytą euro keitimo kursą.
– Daugelis žmonių baiminasi, kad dėl euro gali kilti kainos, tačiau prekių ir paslaugų kainos kinta dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, dėl žaliavos pabrangimo ir pan. Sakykite, kas gali daryti įtaką Jūsų kainų pokyčiams?
– Prekiaujant statybinėmis medžiagomis kainų kilimui daugiausiai įtakos turi naftos kaina, nes naftos produktai yra daugelio statybinių medžiagų sudėtinė dalis. Šiandien nafta pinga, tad statybinės medžiagos brangti neturėtų.
Memorandumas – pažadas ir įsipareigojimas
UAB „ALG knygynai“, valdančios knygynų tinklą „Pegasas“, direktorė Lilija Tolbatova sakė: „Kaip ir daugelis kitų Lietuvos įmonių, prie šio memorandumo prisijungėme savanoriškai ir aiškiai suvokdami socialinės atsakomybės svarbą. Tai mūsų pažadas klientams ir įsipareigojimas, visų pirma, patiems sau, kad šiuo svarbiu visai šaliai momentu mes užtikrinsime sąžiningą kainų perskaičiavimą ir jokiu būdu nesinaudosime euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas.“
– Kokie svarbiausi darbai atlikti ar dar atliekami ruošiantis euro įvedimui?
– Euro įvedimui ruošėmės iš anksto ir atsakingai – visų pirma, dar birželį pradėjome kainas žymėti dviem valiutomis. Rugpjūčio mėnesį įvykdyta aibė pakeitimų visose informacinėse sistemose, kurios buvo pritaikytos darbui su naująja valiuta, t. y. padaryta, kad jose kainos būtų nurodytos tiek litais, tiek ir eurais. Besiruošdami euro įvedimui, taip pat turėjome apmokyti visus knygynų tinklo darbuotojus, kaip efektyviai ir sklandžiai aptarnauti klientus sausio 1–15 dienomis, kai atsiskaitymai bus galimi dviem valiutomis. Galiausiai, visi „Pegaso“ knygynai buvo aprūpinti specialia įranga, skirta eurams saugoti bei tikrinti, buvo pasirūpinta pakankamu kiekiu grynųjų pinigų.
– Kaip euro įvedimas atsilieps Jūsų vykdomai veiklai? Kokių pliusų įžvelgiate?
– Apie pliusus kol kas sunku kalbėti – šiuo metu vis dar gyvename pasiruošimo nuotaikomis, kurios tikrai pareikalavo nemažai papildomų resursų ir sąnaudų. Tikėtina, kad sausį visų mūsų laukia šiokia tokia sumaištis, tačiau, kita vertus, – norisi manyti, kad šįkart prekyba bus aktyvesnė, nei įprastai būna metų pradžioje, ir tie gyventojai, kurie ieškos būdų, kaip išleisti užsilikusius litus, tikrai neaplenks ir mūsų knygynų, kuriuose prekių pasirinkimas yra ypač platus.
– Kiek dėmesio skiriate sąžiningam kainų perskaičiavimui?
– Sąžiningam kainų perskaičiavimui skyrėme ypatingą dėmesį ir visomis išgalėmis siekėme, kad jis būtų kuo tikslesnis ir skaidresnis, taip pat atitiktų teisės aktų reikalavimus.
– Daugelis žmonių baiminasi, kad dėl euro gali kilti kainos, tačiau prekių ir paslaugų kainos kinta dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, dėl žaliavos pabrangimo ir pan. Sakykite, kas gali daryti įtaką Jūsų kainų pokyčiams?
– Galime patikinti, kad jokio kainų augimo, kuris būtų vienaip arba kitaip susijęs su euro įvedimu, mes neplanuojame. Ir iki euro įvedimo, ir vėliau įtaką kainų pokyčiams gali daryti nebent situacija rinkoje ir ją lemiantys išoriniai veiksniai.
Taigi, abu kalbinti verslo atstovai tvirtina, kad jų pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas yra viešas pažadas pirkėjams. O pirkėjai tuo gali įsitikinti pirkdamai prekes ir paslaugas tose vietose, kurios pažymėtos logotipu „Perskaičiuota sąžiningai“.
