Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, Lietuvoje mokestiniai susitarimai dažniausiai yra sudaromi tada, kai pažeidimai būna sunkiai įrodomi, todėl norima išvengti brangaus ir ilgo teisminio proceso.
„Mokesčių administratoriai yra linkę susitarti su mokesčių mokėtojais. Dažniausiai tai vyksta tuo atveju, kai mokesčių mokėtojų piktnaudžiavimas yra sunkiai įrodomas arba nustatyti pažeidimai yra labai dideli ir maksimalios baudos gali pažeisti to mokesčio mokėtojo stabilumą, jį sunaikinti ir taip padaryti didesnę žalą valstybei arba finansų sistemai. Čia geriausi pavyzdžiai būtų „Volkswagen“ ir „Deutsche Bank“ susitarimai su JAV institucijomis“, - BNS sakė M. Dubnikovas.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius pripažįsta, kad tokie susitarimai yra naudingi ir sumažina mokestinių ginčų skaičių, tačiau taip pat siūlo įvertinti mokestinius susitarimus reglamentuojančius teisės aktas antikorupcijos požiūriu. Anot parlamento, mokestinių ginčų taikymo praktiką turėtų įvertinti ir Finansų ministerija bei Valstybės kontrolė.
Mokestinius susitarimus su VMI sudarė dauguma VP grupės akcininkų
VP grupės akcininkų mokestinius patikrinimus VMI atliko 2013-2014 metais, kai inspekcijai vadovavo Modestas Kaseliauskas. Tuomet nustatyta, kad verslininkai su jų kontroliuojamomis įmonėmis pasirašydavo paskolų sutartis, į jas pakeičiant bendrovių skolas, o palūkanos buvo priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Dalis VP grupės akcininkų buvę sudarė ir kitų sandorių, iš kurių gautas lėšas taip pat priskyrė neapmokestinamoms pajamoms.
Tuomet buvo patikrintas visas VP akcininkų dešimtukas, nors Julius Numavičius, Renatas Vaitkevičius ir Darius Nedzinskas jau buvo pardavę įmonių akcijas.
VMI anksčiau skelbė, kad pritaikius turinio virš formos principą, grupės akcininkams buvo apskaičiuota beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, tačiau neatskleidė, kad patikrinimų metu ši suma buvo kur kas didesnė. BNS duomenimis, ji buvo ne mažesnė kaip 3,57 mln. eurų, tačiau į šią sumą neįtraukti R.Vaitkevičiui, D.Nedzinskui ir Žilvinui Marcinkevičiui papildomai apskaičiuoti mokesčiai - apie juos tikslios informacijos nepavyko gauti.
Pasiūlymus sudaryti mokestinius susitarimus pateikė devyni akcininkai, su septyniais iš jų susitarimai buvo pasirašyti.
„Sprendimai „eiti į derybas“ buvo priimti, įvertinus aplinkybę, kad tiek Vilniaus apskrities VMI, tiek ir kitos apskritys anksčiau neturėjo panašios mokestinimo praktikos, dėl to buvo neaiški mokestinių ginčų perspektyva (...) Taip pat buvo įvertinta mokestinių ginčų trukmė ir situacijų sudėtingumas“, - BNS sakė VMI atstovas spaudai Darius Buta.
Jis pabrėžė, kad pasirašyti mokestiniai susitarimai buvo naudingi valstybei, nes suderėtos sumos į biudžetą buvo sumokėtos dar 2014 metais, iškart po jų pasirašymo, nelaukiant ilgai trunkančių ginčų baigties. Su kuo buvo pasirašyti susitarimai ir kiek pervesta mokesčių, VMI neatskleidžia.
Keturi VP grupės akcininkai sumokėjo mažiau nei trečdalį priskaičiuotų mokesčių
BNS žiniomis, mokestiniai susitarimai buvo pasirašyti su didžiausiu VP grupės akcininku, turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikomu Nerijumi Numavičiumi, taip pat Vladu Numavičiumi, Ignu Staškevičiumi, Mindaugu Bagdonavičiumi, Žilvinu Marcinkevičiumi, R.Vaitkevičiumi bei D.Nedzinsku.
BNS turi susitarimų su N.Numavičiumi, V.Numavičiumi, I.Staškevičiumi ir M.Bagdonavičiumi kopijas.
Pastariesiems patikrinimų metu iš viso priskaičiuota 2,733 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, tačiau pasirašius susitarimus, suma sumažėjo 3,8 karto iki 715,9 tūkst. eurų - tai sudaro tik 26,2 proc. tyrimų metų apskaičiuotos sumos.
Pagal susitarimą N.Numavičiaus sumokėtų mokesčių dalis siekė 32 proc., arba 289,6 tūkst. eurų (priskaičiuota 917 tūkst. eurų). I.Staškevičiaus - 26 proc. (atitinkamai 20,3 tūkst. ir 77,8 tūkst. eurų), M.Bagdonavičiaus - 25 proc. (44 tūkst. ir 177,7 tūkst. eurų), o V.Numavičiaus - tik 23 proc. (362 tūkst. ir 1,56 mln. eurų).
N.Numavičius advokatė Olga Petroševičienė BNS patvirtino, kad jos klientas sudarė mokestinį susitarimą su VMI. Anot jos, suderėta „suma yra reikšminga“, tačiau konkrečiai jos įvardinti esą negalima dėl susitarimo sąlygų.
„Kalbant apie N.Numavičiaus susitarimą su VMI, svarbu tai, kad nė vienai iš šalių nesugebėjus įrodyti savo argumentų ir vengiant ilgo teisminio bylinėjimosi, šalys pasirinko teisės aktuose numatytą tokių situacijų sureguliavimo būdą ir sudarė susitarimą. Mokesčių administratorius, siekdamas priskaičiuoti nesumokėtus mokesčius ir pritaikyti sankcijas, privalo įrodyti, kad atitinkamų operacijų pagrindinis tikslas buvo išvengti mokesčių. Tuo tarpu mes turėjome daug argumentų, kurie pagrindė tų operacijų ekonominę logiką ir mokesčių administratorius tokių argumentų paneigti nesugebėjo“, - BNS sakė O.Petroševičienė.
BNS žiniomis, didžiausią priskaičiuotų mokesčių dalį pagal susitarimą sumokėjo D.Nedzinskas - ji siekė 77 proc., tačiau šiam buvusiam VP akcininkui tyrimo metu buvo priskaičiuota ir mažiausia suma. Ž.Marcinkevičiaus ir R.Vatkevičiaus pagal susitarimus sumokėtų mokesčių dalys buvo mažesnės nei D.Nedzinsko, tačiau tikslios informacijos apie juos BNS neturi.
Suderėtos mokesčių sumos priklauso nuo tyrimo sudėtingumo
Pasak M.Dubnikovo, mokestiniuose sutarimuose suderėtų mokesčių sumos priklauso nuo tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei mokesčių mokėtojų argumentų. Jo duomenimis, dažniausiai šios sumos svyruoja nuo 40 iki 80 proc. priskaičiuotų papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių, tačiau nereikia stebėtis, kad sudėtingų tyrimų atvejais šios sumos gali būti ir gerokai mažesnės.
„Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai (....) Reikia vertinti, kaip sunkiai yra įrodomi tyrimo metu nustatyti pažeidimai, atsižvelgti reikia ir į tai, kokio dydžio sumos yra priskaičiuojamos tyrimo metu. Jei sumos yra didelės, o pažeidimas sunkiai įrodomas, be abejo, tas procentas gali mažėti. Nuo didelės sumos 25 proc. gali būti visai normalu“, - BNS teigė M.Dubnikovas.
V.Gailiaus teigimu, Lietuvos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja konkrečių suderėtų mokėtinų sumų proporcijų - dydžio procentais ir panašiai, todėl galutinis suderėtas rezultatas priklauso tik nuo darbo grupės sprendimų.
„Mano nuomone, mokesčių administratorius turėtų keisti teisės aktus ir išsamiau, detaliau bei tuo pačiu skaidriau reglamentuoti šiuos procesus“, - BNS sakė V.Gailius.
Anot jo, sunku vertinti VP akcininkų susitarimus, neturint visos informacijos apie kontrolės veiksmus bei nustatytus faktus ir aplinkybes, bet iš suderėtų sumų galima manyti, kad mokesčių administratoriaus argumentai buvo itin silpni.
Pasirašant mokestinius susitarimus, daliai VP grupės akcininkų atstovavusi Diana Dominienė, šiuo metu vadovaujanti N.Numavičius kontroliuojamiems holdingams, pripažino, kad derantis dėl mokestinių susitarimų, padėjo ir tai, jog tai buvo vieni pirmųjų atvejų, kai VMI pritaikė turinio virš formos principą.
„Konkrečiai mūsų atveju - taip, vienareikšmiškai padėjo. Pavyzdžiui, vienas iš VMI minėtų atvejų buvo susijęs su kapitalo sumažinimu, kurio metu atsilaisvinusios lėšos nebuvo išmokėtos akcininkams - jos buvo pakeistos į paskolas. Tačiau pirmuosius dvejus-trejus metus palūkanos už šias paskolas nebuvo mokamos. Tai kaip galima įrodyti, kad šios operacijos tikslas buvo tik mokestinės naudos siekimas?“, - BNS tvirtino D.Dominienė.
„Įvertinus mūsų turėtus argumentus, manau, galėjome susiderėti ir dėl dar mažesnių mokėtinų sumų“, - pridūrė ji.
D.Buta taip pat tvirtino, kad suderėtos mokesčių sumos, palyginti su priskaičiuotomis per patikrinimus, skiriasi dėl pažeidimų sunkumo, taip pat tikrintų laikotarpių.
„Mes negalime detaliai konkretizuoti pasirašytų susitarimų su mokesčių mokėtojais, tačiau norime akcentuoti, kad visi susitarimai sudaromi laikantis griežto reglamentavimo ir teismų praktikos. VMI nedaro jokių nuolaidų nė vienam mokėtojui - jokių susitarimų nesudaroma, jei administratorius turi pakankami įrodymų, pagrindžiančių, kad gyventojas ar įmonė nesumokėjo tam tikros jam priklausančios sumokėti dalies mokesčių ir su jais susijusių sumų“, - BNS teigė D.Buta.
Jis nurodė, kad mokestinių susitarimų vidutinis efektyvumas sudaro maždaug apie 50 procentų.
Susitarimus su VP grupės akcininkais vertino ir STT bei FNTT
VP akcininkų pasiūlymus sudaryti susitarimus išnagrinėjo ir derėtis nutarė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (AVMI) penkių asmenų komisija. Būtent inspekcija tikrino verslininkų mokesčius, o susitarimai buvo pasirašomi tyrimų formaliai neužbaigus. Kai mokestinis patikrinimas jau yra pasibaigęs, sprendimą dėl susitarimo pasirašymo gali priimti tik centrinio mokesčių administratoriaus darbo grupė, kurioje anksčiau dirbo devyni, o dabar - dvylika narių.
Susitarimus su N.Numavičiumi, I.Staškevičiumi, M.Bagdonavičiumi pasirašė Vilniaus AVMI Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis, o su V.Numavičiumi - Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Diana Šalomskienė.
Pasak V.Gailiaus, tai, kad sprendimus dėl mokestinių susitarimų priima darbo grupė, reikia vertinti teigiamai, tačiau kyla klausimas dėl jos narių savarankiškumo ir gebėjimo sprendimui turėti poveikį.
„Ar darbo grupės nariai keičiami, praėjus tam tikram laikui, ar keičiami darbo grupės vadovai, kiek tos darbo grupės yra savarankiškos sprendimų priėmime. Artimiausiu metu planuoju kreiptis į STT, prašydamas atlikti teisės aktų, reglamentuojančių susitarimus su mokesčių administratoriumi, antikorupcinį vertinimą, taip pat artimiausiu metu šis klausimas bus nagrinėjamas Seimo Antikorupcijos komisijoje“, - BNS sakė V.Gailius.
Anot D.Butos, susitarimus su VP grupės akcininkais papildomai įvertino ir teisėsaugos institucijos.
„Visi susitarimai su VP grupės akcininkais buvo pateikti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vertinimui. Tačiau niekas pastabų ir prieštaravimų dėl minėtų procedūrų taikymo neturėjo“, - BNS pabrėžė D.Buta.
Mokestinius susitarimus pasirašę VP grupės akcininkai nuo delspinigių ir baudų buvo atleisti. Verslininkai ir VMI taip pat atsisakė teisės toliau ginčyti arba keisti susitarimuose numatytus mokesčių dydžius.
Likusiems VP grupės akcininkams bylinėtis su VMI nesiseka
Mokestinius susitarimus taip pat siekė sudaryti ir Gintaras bei Mindaugas Marcinkevičiai, tačiau jiems su VMI susitarti nepavyko, todėl ginčai persikėlė į teismus. Net nebandydamas susitarti su VMI, į teismą kreipėsi ir jau ne vienerius metus JAV gyvenantis J.Numavičius.
„Su dviem VP grupės akcininkais derybos buvo pradėtos ir vėliau nutrauktos (...) Derybų metu šių akcininkų pasiūlytos mokėtinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė labai mažą procentą nuo patikrinimų metu jiems apskaičiuotų sumų, be to skyrėsi apmokestinimo aplinkybės“, - BNS sakė D.Buta.
G. bei M. Marcinkevičiai ir J.Numavičius teismuose taip pat bandė teigti, kad VMI ginčijami sandoriai turėjo ekonomiškai pagrįstus tikslus, todėl, net ir įvertinus verslininkų gautą mokestinę naudą, turinio virš formos principo esą taikyti negalima. Nepaisant to, verslininkams savo pozicijų teismuose kol kas apginti nepavyko.
G.Marcinkevičiaus byloje teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs - jis sumokėjo 43,7 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, tuo metu J.Numavičius ir M.Marcinkevičius pralaimėjo pirmos instancijos teisme, tačiau pateikė apeliacijas - jų skundus nagrinės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Po 2016-ųjų birželį priimto Vilniaus apygardos administracinis teismo (VAAT) sprendimo M.Marcinkevičius BNS tvirtino sutinkantis su VMI argumentais, kad jo ir kitų VP grupės akcininkų sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai bei leido išvengti mokėtinų mokesčių. Verslininkas teisme siekė įpareigoti VMI įvertinti ir kitus panašius to pat laikotarpio grupės akcininkų sandorius, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
D.Dominienė pabrėžė, kad G. bei M. Marcinkevičiai, 2015-ųjų vasarą VP grupę apkaltinę mokesčių slėpimu, yra suinteresuoti pralaimėti bylas su VMI. Be to, anot jos, jie pateikė skirtingus argumentus nei mokestinius susitarimus pasirašę grupės akcininkai.
„Mūsų pagrindiniais argumentais jie teismuose nesiremia - tai yra pagrindinis dalykas. Be to, jiems pralaimėti teismus yra naudinga, aš jų vietoje būčiau dariusi viską, kad pralaimėčiau. Jie yra pasakę, kad VP grupės akcininkai veikė visi kartu, kad nemokėtų mokesčių. Todėl jiems ir reikia, kad teismas patvirtintų mokesčių nemokėjimą, jie savo poziciją tik taip ir gali įrodyti. Jiems buvo nepaprastai svarbu pralaimėti teismą, nes tai įrodo jų žodžių teisingumą“, - tvirtino D.Dominienė.
„Be to, Gintarui ir Mindaugui Marcinkevičiams VMI priskaičiuotos sumos buvo santykinai mažos, palyginus su nauda, kurią jie galėjo gauti“, - pridūrė ji.
J.Numavičiui priskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių suma siekia 503,9 tūkst. eurų, M.Marcinkevičiui - 287,4 tūkst. eurų. Pastarasis, nors ir tęsia bylinėjimąsi, mokesčius jau yra sumokėjęs.
Informacijos apie kitus mokestinius tyrimus ir susitarimus VMI neteikia
Bendrovių ir gyventojų, su kuriais pastaruoju metu buvo sudaryti mokestiniai susitarimai, VMI neatskleidžia, tačiau pripažino, kad 2016-ųjų birželį toks susitarimas pasirašytas ir su verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomu koncernu SBA - pastarasis sumokėjo 32 proc. tyrimo metu apskaičiuotų mokesčių.
BNS žiniomis, dėl mokestinių susitarimų į VMI anksčiau kreipėsi ir netiesioginiai koncerno „Icor“ akcininkai, tačiau derybos su jais nebuvo pradėtos. VMI daug informacijos neteikia ir jau apie atliktus bei dar nebaigtus tyrimus, tačiau pabrėžia, kad kontrolė vyksta nuolat.
„Vykdant „turtingųjų“ gyventojų segmentui priskirtinų asmenų kontrolės veiksmus, per 2012-2016 metus buvo atrinkti 78 asmenys, baigti 53 asmenų kontrolės veiksmai, apskaičiuota 5,8 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Iš jų pernai baigti ir sprendimais patvirtinti 19 gyventojų kontrolės veiksmai, kurių metu apskaičiuota 3,2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių“, - BNS teigė D.Buta.
Jis sakė negalintis atskleisti, ar VMI šiuo metu atlieka naujus mokestinius VP grupės akcininkų ar kitų stambių Lietuvos verslo grupių savininkų veiklos tyrimus.
„Informacijos apie šiuo metu vykstančius gyventojų stebėsenos ir kontrolės veiksmus, kurie apima einamuosius ir penkerius praėjusius metus, VMI negali pateikti. Šią informaciją gali žinoti tik VMI ir tikrinami, stebimi mokesčių mokėtojai“, - pabrėžė D.Buta.
Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus pernai spalį BNS yra patvirtinęs, kad VMI atlieka jo mokestinį patikrinimą. VMI taip pat yra skelbusi apie keturių „MG Baltic“ įmonių patikrinimus. BNS žiniomis, visi jie kol kas nėra baigti.
VMI duomenimis, per devynis 2016 metų mėnesius vyko derybos dėl 286 prašymų sudaryti mokestinius susitarimus, pasirašyti 87 susitarimai - atitinkamai 19,2 proc. daugiau ir 13,9 proc. mažiau nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais (240 prašymų ir 101 susitarimas). Per šį laiką baigti 602 patikrinimai (patvirtinti patikrinimo aktai), pasirašytų susitarimų dalis sudarė 14 proc. (2015-ųjų sausį-rugsėjį – 16 proc.).
Autorius: Šarūnas Sabaitis
