Tokios išmokos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms, valytojoms. Taip net pusė tokiu būdu darbuotojams už darbą išmokamo atlygio neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir „Sodros“ įmokomis.
Kompensacijos gali būti mokamos tiems darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Jos skirtos kompensuoti su tokiu darbu susijusias padidėjusias darbuotojų išlaidas už faktiškai dirbtą darbo laiką.
Kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tik tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos (dienpinigiai). Įstatymų nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos neapmokestinamos GPM, nuo jų neskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos.
„Vis dažniau nustatome atvejų, kai įmonės, siekdamos išvengti apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, piktnaudžiauja ir neapmokestinamomis kompensacijomis išmoka dalį darbo užmokesčio.
Kontrolės veiksmų metu patikrinus dokumentus neretai paaiškėja, kad įmonių darbuotojų darbo sutartyse nėra numatyta, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio, susijęs su važinėjimu Lietuvos teritorijoje / užsienyje ar darbu lauko sąlygomis“, - sako VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė, pažymėdama, kad taip nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir patys darbuotojai, mat kompensacijomis išmokama suma nelaikoma draudžiamomis pajamomis – nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka, atostoginiai skaičiuojami netraukiant kompensacijos.
Pavyzdžiui, VMI patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, kad ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.
Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gauna už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, tai yra dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.
Dar viena bendrovė, kuri VMI akiratin pakliuvo dėl GPM atotrūkio, paprastai tariant mažo darbo užmokesčio, teigė darbuotojams mokanti 1 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, tačiau darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodė visai ką kita. Darbuotojams mokėtas minimalus darbo užmokestis, o kita dalis – 50 proc. atlyginimo dydžio kompensacijomis.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojams už tą patį laikotarpį apskaičiuoja ir kompensacijas, ir komandiruotės išlaidas (dienpinigius), o kai kurios nepagrįstai išmoka net didesnes nei 50 proc. bazinio darbo užmokesčio sumas“, – sako Kristina Jakštienė.
VMI duomenimis, 2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų.
VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus galima pranešti Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882 arba užpildžius anketą VMI svetainėje.
