Panevėžio tarybos narys, verslininkas, buvęs bendrovės „Iglus“ vadovas Mantas Leliukas bene pirmasis Lietuvoje privertė banką susimokėti už padarytą klaidą. Iš bendrovės „Swedbank lizingas“, atsiuntusios jam pranešimą apie neva jo beveik 3 milijonų litų skolą, jis su žmona prisiteisė 13 tūkstančių litų kompensaciją.
Per mėnesį – antroji pergalė
„Lietuvos teisinėje sistemoje pagaliau matau pragiedrulių. Pasirodo, kad tie, kurių rankose pinigų maišai, nebūtinai triumfuoja teismuose. Iki šiol turėjau kitokios patirties“, – sužinojęs, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas trečiadienį priėmė jam palankų sprendimą byloje su bendrove „Swedbank lizingas“, pareiškė M. Leliukas.
Birželio mėnesį verslininkui ir politikui Temidė šypsosi antrą sykį. Prieš porą savaičių Panevėžio apygardos teismas bendrovei „Iglus“ iš Šiaulių „Akropolio“, kurį panevėžiečiai statybininkai pastatė, valdytojos „Aido turtas“ priteisė 10 milijonų litų.
Tiesa, abiejose bylose pralaimėjusios pusės dar gali skųsti teismų sprendimą.
M. Leliukas neabejoja, kad su „Iglus“ prie bankroto privedusiais statybų verslo partneriais dar teks susitikti teismuose, tačiau nemano, kad bankininkai jam drįstų mesti baltą pirštinę. Jis iš „Swedbank lizingo“ priteistą materialinę kompensaciją – 13 tūkstančių litų vadina moraline pergale prieš Lietuvoje klestinčią bankų, kurie nebaudžiami gali traiškyti ir verslą, ir asmeninį žmogaus gyvenimą, savivalę.
M. Leliukas sako, kad nedaug trūko, jog dėl „Swedbank lizingo“ veiksmų jiedu su žmona Inga būtų praradę kūdikį. Dabar šeima džiaugiasi sveiku trečiuoju sūnumi ir mėgina pamiršti dėl banko padarytos klaidos išgyventą košmarą.
Atsiprašymas – kaip pasityčiojimas
Praėjusių metų rugpjūtį M. Leliukas gavo „Swedbank lizingo“ raštą, kad jis skolingas 2 milijonus 803 tūkstančius 677 litus, nes prieš dvejus metus esą laidavo už UAB „Baltic Environmental Technologies“ įsipareigojimus. Verslininkui buvo siūloma skolą susimokėti, jis įspėtas, kad priešingu atveju bankas kreipsis į teismą.
Sužinojęs, jog yra laidavęs už bankrutavusią bendrovę politikas iš karto pagalvojo, kad pateko į aferistų pinkles.
Jis su šia bendrove nebuvo turėjęs reikalų ir net jos pavadinimo nežinojo.
2007 metais M. Leliukas „Swedbank lizingui“ buvo laidavęs už bendrovės „Runika“ pirktą sklypą Molainiuose.
Šoką patyręs vyras puolė aiškintis su banku, tačiau pastarasis savo klaidą pripažino tik po poros savaičių. Jis gavo „Swedbank lizingo“ lakonišką atsiprašymą dėl klaidingos informacijos.
„Tas atsiprašymas – ciniškumo viršūnė. Bent jau gyvą darbuotoją su gėlėmis ar be jų būtų atsiuntę – vis mažiau kartėlio dėl skandinavų kapitalo įmonės būtų likę. O dabar manau, kad ten dirba vieni aferistai, kuriems žmogaus skausmas, jo išgyvenimai nė motais“, – sakė M. Leliukas.
Per tą laiką nuo įtampos sušlubavo tuo metu nėščios M.Leliuko žmonos sveikata, moteris atsidūrė ligoninėje.
Ieškinį tenkino iš dalies
M. Leliukas su žmona Inga nepriėmė pavėluoto banko atsiprašymo, kurio turinyje jie įžvelgė tyčiojimąsi. Sutuoktiniai kreipėsi į teismą.
Iš lizingo kompanijos buvo prašoma vyro naudai priteisti 10 tūkst. Lt, o žmonai – 40 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti bei mokėti 5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
M. Leliukas ketino prašyti milijono litų, bet pasitaręs su advokatais ir, pasigilinęs į teismų praktiką, ieškinį smarkiai sumažino.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. M.Leliukui priteisė 3 tūkstančių litų, jo žmonai Ingai – 10 tūkstančių litų kompensaciją.
Teismas konstatavo, kad banko klaida moteriai kainavo sveikatos. Nėščiajai medikai diagnozavo potrauminio streso sutrikimą, jai grėsė priešlaikinis gimdymas. Vyras patyrė didelį stresą jaudindamasis dėl žmonos ir būsimo kūdikio sveikatos.
Bankininkams nepavyko įtikinti teismo, kad jų raštas verslininkui ir jo žmonai negalėjo sukelti tokių išgyvenimų, kaip šie nurodė. Teismas kritiškai įvertino ir jų nuomonę, kad M. Leliukas galėjo nerodyti laiško žmonai, nes šis buvo adresuotas tik jam. Politikas aiškino, kad sutuoktinė raštą pastebėjo atsitiktinai.
Teismas nusprendė, kad lizingo bendrovės pareiga buvo patikrinti M.Leliukui siunčiamos informacijos teisingumą, ko ji nepadarė. Maža to, bankininkai savo klaidą pripažino ne iš karto, nerodė iniciatyvos išsiaiškinti galimą klaidą, kai M. Leliukas į juos kreipėsi su paaiškinimais.
Teismas M. ir I. Leliukų ieškinį tenkino tik iš dalies, atsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje.
„Aš vis tiek džiaugiuosi. Šiuo atveju svarbu ne pinigai, o principai. Teismo sprendimas parodė, kad Lietuva yra civilizuota šalis, teisinė valstybė, galinti apginti eilinį savo pilietį“, – „Sekundei“ teigė politikas.
M. Leliukas sakė norįs padrąsinti nuo bankų nukentėjusius žmones ginti savo interesus teisme.
Bankas dar neapsisprendė
„Swedbank“ komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė negalėjo atsakyti, ar Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas bus skundžiamas.
„Turime išsamiai su juo susipažinti ir tuomet spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – pareiškė banko atstovė.
O.Barkauskaitė priminė, kad dėl įvykusio incidento bankas kliento atsiprašė. Ji tikino, kad tokie nesusipratimai banko praktikoje yra itin reti, kad dedama daug pastangų užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą.
M. Leliukas mano, kad bankui turėtų būti gėda skųsti teismo sprendimą. Jeigu taip atsitiks, verslininkas žadėjo apie lietuvių bankininkų darbelius informuoti banko akcininkus Skandinavijoje.
Vyrui kelia juoką bankininkų teiginiai, kad tokių klaidų, kaip ši, bankai nedaro arba jos įvyksta labai retai.
„Aš iš žiniasklaidos žinau, kad bankai klysta dažnai, o kiek žmonių savo bėdų, patirtų dėl bankų, apskritai neviešina“, – sakė jis.
„Lietuvos teisinėje sistemoje pagaliau matau pragiedrulių. Pasirodo, kad tie, kurių rankose pinigų maišai, nebūtinai triumfuoja teismuose. Iki šiol turėjau kitokios patirties“, – sužinojęs, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas trečiadienį priėmė jam palankų sprendimą byloje su bendrove „Swedbank lizingas“, pareiškė M. Leliukas.
Birželio mėnesį verslininkui ir politikui Temidė šypsosi antrą sykį. Prieš porą savaičių Panevėžio apygardos teismas bendrovei „Iglus“ iš Šiaulių „Akropolio“, kurį panevėžiečiai statybininkai pastatė, valdytojos „Aido turtas“ priteisė 10 milijonų litų.
Tiesa, abiejose bylose pralaimėjusios pusės dar gali skųsti teismų sprendimą.
M. Leliukas neabejoja, kad su „Iglus“ prie bankroto privedusiais statybų verslo partneriais dar teks susitikti teismuose, tačiau nemano, kad bankininkai jam drįstų mesti baltą pirštinę. Jis iš „Swedbank lizingo“ priteistą materialinę kompensaciją – 13 tūkstančių litų vadina moraline pergale prieš Lietuvoje klestinčią bankų, kurie nebaudžiami gali traiškyti ir verslą, ir asmeninį žmogaus gyvenimą, savivalę.
M. Leliukas sako, kad nedaug trūko, jog dėl „Swedbank lizingo“ veiksmų jiedu su žmona Inga būtų praradę kūdikį. Dabar šeima džiaugiasi sveiku trečiuoju sūnumi ir mėgina pamiršti dėl banko padarytos klaidos išgyventą košmarą.
Atsiprašymas – kaip pasityčiojimas
Praėjusių metų rugpjūtį M. Leliukas gavo „Swedbank lizingo“ raštą, kad jis skolingas 2 milijonus 803 tūkstančius 677 litus, nes prieš dvejus metus esą laidavo už UAB „Baltic Environmental Technologies“ įsipareigojimus. Verslininkui buvo siūloma skolą susimokėti, jis įspėtas, kad priešingu atveju bankas kreipsis į teismą.
Sužinojęs, jog yra laidavęs už bankrutavusią bendrovę politikas iš karto pagalvojo, kad pateko į aferistų pinkles. Jis su šia bendrove nebuvo turėjęs reikalų ir net jos pavadinimo nežinojo.
2007 metais M. Leliukas „Swedbank lizingui“ buvo laidavęs už bendrovės „Runika“ pirktą sklypą Molainiuose.
Šoką patyręs vyras puolė aiškintis su banku, tačiau pastarasis savo klaidą pripažino tik po poros savaičių. Jis gavo „Swedbank lizingo“ lakonišką atsiprašymą dėl klaidingos informacijos.
„Tas atsiprašymas – ciniškumo viršūnė. Bent jau gyvą darbuotoją su gėlėmis ar be jų būtų atsiuntę – vis mažiau kartėlio dėl skandinavų kapitalo įmonės būtų likę. O dabar manau, kad ten dirba vieni aferistai, kuriems žmogaus skausmas, jo išgyvenimai nė motais“, – sakė M. Leliukas.
Per tą laiką nuo įtampos sušlubavo tuo metu nėščios M.Leliuko žmonos sveikata, moteris atsidūrė ligoninėje.
Ieškinį tenkino iš dalies
M. Leliukas su žmona Inga nepriėmė pavėluoto banko atsiprašymo, kurio turinyje jie įžvelgė tyčiojimąsi. Sutuoktiniai kreipėsi į teismą.
Iš lizingo kompanijos buvo prašoma vyro naudai priteisti 10 tūkst. Lt, o žmonai – 40 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti bei mokėti 5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
M. Leliukas ketino prašyti milijono litų, bet pasitaręs su advokatais ir, pasigilinęs į teismų praktiką, ieškinį smarkiai sumažino.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. M.Leliukui priteisė 3 tūkstančių litų, jo žmonai Ingai – 10 tūkstančių litų kompensaciją.
Teismas konstatavo, kad banko klaida moteriai kainavo sveikatos. Nėščiajai medikai diagnozavo potrauminio streso sutrikimą, jai grėsė priešlaikinis gimdymas. Vyras patyrė didelį stresą jaudindamasis dėl žmonos ir būsimo kūdikio sveikatos.
Bankininkams nepavyko įtikinti teismo, kad jų raštas verslininkui ir jo žmonai negalėjo sukelti tokių išgyvenimų, kaip šie nurodė. Teismas kritiškai įvertino ir jų nuomonę, kad M. Leliukas galėjo nerodyti laiško žmonai, nes šis buvo adresuotas tik jam. Politikas aiškino, kad sutuoktinė raštą pastebėjo atsitiktinai.
Teismas nusprendė, kad lizingo bendrovės pareiga buvo patikrinti M.Leliukui siunčiamos informacijos teisingumą, ko ji nepadarė. Maža to, bankininkai savo klaidą pripažino ne iš karto, nerodė iniciatyvos išsiaiškinti galimą klaidą, kai M. Leliukas į juos kreipėsi su paaiškinimais.
Teismas M. ir I. Leliukų ieškinį tenkino tik iš dalies, atsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje.
„Aš vis tiek džiaugiuosi. Šiuo atveju svarbu ne pinigai, o principai. Teismo sprendimas parodė, kad Lietuva yra civilizuota šalis, teisinė valstybė, galinti apginti eilinį savo pilietį“, – „Sekundei“ teigė politikas.
M. Leliukas sakė norįs padrąsinti nuo bankų nukentėjusius žmones ginti savo interesus teisme.
Bankas dar neapsisprendė
„Swedbank“ komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė negalėjo atsakyti, ar Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas bus skundžiamas.
„Turime išsamiai su juo susipažinti ir tuomet spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – pareiškė banko atstovė.
O.Barkauskaitė priminė, kad dėl įvykusio incidento bankas kliento atsiprašė. Ji tikino, kad tokie nesusipratimai banko praktikoje yra itin reti, kad dedama daug pastangų užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą.
M. Leliukas mano, kad bankui turėtų būti gėda skųsti teismo sprendimą. Jeigu taip atsitiks, verslininkas žadėjo apie lietuvių bankininkų darbelius informuoti banko akcininkus Skandinavijoje.
Vyrui kelia juoką bankininkų teiginiai, kad tokių klaidų, kaip ši, bankai nedaro arba jos įvyksta labai retai.
„Aš iš žiniasklaidos žinau, kad bankai klysta dažnai, o kiek žmonių savo bėdų, patirtų dėl bankų, apskritai neviešina“, – sakė jis.
