Giedrė Baltušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nedidelį barą sostinėje valdantis Mindaugas Jasinskas sako girdėjęs, kad bene svarbiausia užduotis atsisakant lito ir pereinant prie naujosios valiutos – iki sausio sukaupti pakankamai eurų grynaisiais. Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad ruošiantis tam iš anksto, problemų nekils.
„Manau, kad smulkiam verslui nebus didelių problemų, nes pinigų srautai nėra dideli. Galbūt su didmenininkais bus didesnė problema dėl atsiskaitymų, o su baro lankytojais, manau, problemų nebus . [...] Kažkaip stengsimės kaupti tuos pinigėlius, kad turėtumėm lėšų. Taip pat tikimės, kad ir lankytojai bus supratingi, mažiau prašys iškeisti pinigų“, – viliasi baro „Apuokas“ savininkas Mindaugas Jasinskas.
Komerciniai bankai jau pradeda rinkti verslininkų paraiškas su įvertinimais, kiek grynųjų jiems reikės sausio pradžioje. Bankininkai skaičiuoja, kad poreikis grąžai naująja valiuta gali išaugti panašiai kaip buvo Latvijoje – nuo trijų iki penkių kartų – nes žmonės naudosis proga išsikeisti didesnes litų kupiūras prekybos vietose.
„Pirmąsias dvi savaites reikės dirbti su dvejomis valiutomis – tai yra priimti atsiskaitymus tiek litais, tiek eurais. Grąžą bus galima atiduoti tik eurais, gautus litus reikės nešti į banką ir jais nebus galima daugiau naudotis, todėl, laukiant Naujų metų, reikia tinkamai pasiruošti sumą eurais, kurią prekybininkai naudotų išduoti grąžą“, – aiškina „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Laikinasis Lietuvos banko Kasos departamento direktorius Gintautas Moška teigia, jog tiems verslininkams, kurie nuo gruodžio 1-osios pateiks paraiškas, bus paskirstyti nuo sausio 1-osios reikalingi pinigai. „Kiti verslininkai, kurie neplanuoja turėti iki sausio 1-osios lėšų pagal pirminį paskirstymo planą, galės pasiimti pirmomis sausio dienomis“, – paaiškina G. Moška.
Pirminis eurų paskirstymas verslininkams prasidės lapkričio pirmąją, kai komerciniai bankai gaus pirmuosius euro banknotus. Iki tol verslininkai turėtų pasirūpinti eurų pristatymu, saugojimu ir inkasavimu bei skirti pakankamai laiko detaliems skaičiavimams.
D. Vilčinskas siūlo turėti grynųjų pinigų rezervą grąžai išduoti mažiausiai 6 dienoms: „Reikėtų paimti 30 proc. dienos apyvartos – tai paprastai sudaro grąža grynaisiais, padauginti iš trijų, nes vidutiniškai tiek, tikėtina, augs grynųjų pinigų kiekis prekybininkų veikloje, ir padauginti iš šešių. Tai mažiausiai 6 dienoms siūlome turėti grynųjų pinigų rezervą grąžai išduoti“, – komentuoja „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.
Ekspertų skaičiavimais, apyvarta eurais apyvartą litais greičiausiai pralenks praėjus šešioms dienoms po euro įvedimo, tad ir grynųjų pinigų poreikis grąžai išduoti vėl sumažės.
Na o sunkumų norintiems išvengti gyventojams patariama pinigus laikyti banko sąskaitose ir iki sausio pradžios išleisti visus litus grynaisiais.
Orinta Žvirzdinė, „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, siūlo atsiskaityti kortele – tuomet esą nieko nereikės skaičiuoti ir viskas bus konvertuota automatiškai.
„Be to, iki euro atėjimo reikėtų save pratinti prie dviejų valiutų, jau reikėtų planuoti savo biudžetą, mokyti vaikus skaičiuoti eurais, kad viskas staiga neatpigs, o mes tiesiog žinotume, kaip dabartinės kainos atrodys eurais“, – pasakoja O. Žvirzdinė.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai grynaisiais yra sukaupę daugiau kaip 10 milijardų litų. Jei daugelis jų pakeitimą į eurus atidės iki sausio pradžios, bankuose gali susidaryti eilės.
