Palaipsniui pradeda atsirasti verslininkų, kurie savo verslus kuria sugebėdami pelną gauti iš šiukšlių arba atliekų – to, ką daugelis tiesiog išmeta į sąvartynus.
Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, amerikiečiai 2010 metais išmetė apie 250 mln. tonų šiukšlių, iš kurių trečdalis buvo perdirbta. Dabar, dėka vis didėjančio dėmesio aplinkos apsaugai, kai kurie verslai pradeda užsidirbti iš šiukšlių ir atliekų.
Danui Blake'ui, buvusiam Brigham Young universiteto studentui ir dabartiniam „startup'ų“ bendrovės „EcoScraps“ vadovui verslo idėja gimė tuomet, kai jis nesugebėjo pabaigti valgyti skrudintos duonos vienoje Prancūzijos kavinėje, kur sumokėjus tam tikrą sumą galima valgyti kiek nori. D. Blake'as sakė tuomet pagalvojęs, kiek daug maisto yra išmetama kiekviename restorane ir kokios pinigų sumos mokamos savivarčiams, išvežantiems tas šiukšles.
Pasak JAV Aplinkos apsaugos agentūros, 2010 m. buvo išmesta maždaug 33 mln. tonų maisto. Kadangi išmestas maistas yra vienos daugiausiai sveriančių atliekų, o šiukšlių išvežimo mokestis JAV daugiausiai yra paremtas svoriu už šiukšles, gaunasi, kad išmetamas maistas kainuoja dar daugiau.
Kilęs iš verslininkų šeimos, D. Blake'as čia pamatė verslo galimybę. Jis prie namų esančioje savo automobilių stovėjimo aikštelėje pradėjo rinkti maistą į specialias šiukšliadėžes. Tuomet universiteto laboratorijoje jis su partneriu atliko dirvožemio analizę ir nustatė, koks komposte esantis medžiagų mišinys yra maistingiausias. Po šio tyrimo pradėjus kuriam laikui, D. Blake'as su partneriu metė mokslus ir visiškai atsidavė bendrovės „EcoScraps“ vystymui.
2010 m. įkurta bendrovė pelningai veikti pradėjo prieš keletą mėnesių ir dabar parduoda kompostą ir dirvožemį Jutoje, Arizonoje ir Kolorado valstijose. „EcoScraps“ šiuo metu turi 25 darbuotojus ir įplaukų dydžio kol kas atskleisti nenori.
Maisto atliekas, kurias dažniausiai išmeta daržovių parduotuvės ir fermos, „EcoScraps“ surenka imdama iš bendrovių mažesnį mokestį negu sąvartynai. O vėliau toms bendrovėms pasiūloma įsigyti kompostą ir dirvožemį už mažesnę negu rinkos kainą.
Dar vieni Orlande įsikūrę „startup'ai“ yra sudarę sutartis su tokiais viešbučiais kaip „Walt Disney“ ar „Starwood“ ar „InterContinental Hotels Group“ tam, kad iš tūkstančio barų supirktų likusius panaudotus muilo gabalėlius. Surinktas muilas išvežamas į specialios paskirties vietas, ištirpdomas ir iš jo pagaminamas naujas.
Kita Hiustono bendrovė „RecycleMatch“ taip pat ketina vykdyti verslą, susijusį su atliekų ir šiukšlių panaudojimu. „RecycleMatch“ bando jų sukurtą programą, kuri leistų verslams vykdyti viešus arba privačius aukcionus ir gauti maksimalias pajamas iš šalutinių produktų. Keli verslai, pasak „RecycleMatch“ atstovų, jau bando pilotinę programą. Kūrėjai įsitikinę, kad ši nauja internetinė platforma bus naudinga daugeliui bendrovių.
Bendrovės įkūrėjas Brooke'as Farrellas pastebi kad per pastaruosius penkerius metus vis dažniau verslininkai pradėjo pastebėti, kad atliekos bendrovėms gali būti ne tik išlaidos, bet virsti ir nuolatinėmis.
