Tokia pozicija buvo išsakyta šiandien „Litexpo“ parodų rūmuose vykstančio renginio „Verslas veža“ spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Ūkio ministerijos, VšĮ „Versli Lietuva“, verslo lyderių ir jaunųjų verslininkų atstovai. Spaudos konferencijos dalyviai aptarė jaunimo verslumo iššūkius ir perspektyvas.
Prieš aštuonerius metus verslininkų iki 30-ies metų naujai įsteigtų įmonių dalis tarp visų įsteigtų naujų įmonių Lietuvoje siekė tik 7,1 proc. ir pagal šį rodiklį buvome paskutiniai tarp ES valstybių. Tačiau naujausių įvairių tyrimų duomenimis, 2012-aisiais verslumo lygis šalyje, o ypač pačioje jauniausioje 18-24 metų amžiaus kategorijoje, buvo vienas didžiausių Europoje.
Pasak LR Ūkio viceministro Mariaus Skarupsko tokie skaičiai rodo didelį potencialą jaunimo nedarbo mažinimui, tad būtina jį kuo aktyviau išnaudoti. „Dėmesį į jaunus ir aktyvius žmones reikėtų atkreipti kuo anksčiau ir verslumo įgūdžius ugdyti jau mokykloje ar universitete. Pavyzdžiui, šiuo metu kuriami atviros prieigos bei verslumo centrai universitetuose prisidės kaip konkrečios priemonės prie šių siekių įgyvendinimo“, - teigė viceministras.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus pastebėjimu, pastaruoju metu verslininko įvaizdis kinta, ypač jaunų žmonių tarpe. „Jei anksčiau verslininkas buvo sulyginimas su lengvų pinigų medžiotoju, tai dabar verslumas po truputį pradedamas suvokti kaip atsakomybės už savo veiksmus ir savo ateitį prisiėmimas. Būtent toks požiūris, diegiamas jau mokyklos suole, yra raktas sprendžiant tokias socialines problemas kaip jaunimo nedarbas“, − sakė D. Varkulevičius.
Jo teigimu, geresnė orientacija verslo sektoriuje padėtų jaunimui pasirūpinti savimi patiems, ieškoti idėjų ir nišų jų įgyvendinimui. „Gyvendami technologijų eroje, galime būti globalios rinkos dalimi, o tokie sėkmingi pavyzdžiai kaip mobiliųjų programėlių parduotuvė „GetJar“, kavinių tinklas „Coffee Inn“ ar greito sveiko maisto restoranų tinklas „Take Way“ įrodo, kad originalios idėjos gali virsti milijoniniais verslais tiek Lietuvos, tiek pasaulio mastu. Norint, kad tokių pavyzdžių būtų daugiau, būtina skatinti net mažiausią verslo iniciatyvą“, − teigė VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.
Konferencijoje dalyvavęs jaunasis verslininkas Rimvydas Širvinskas - Makalius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje įprasta pabaigus mokyklą iškart stoti į universitetą, nesvarbu, kad dažnas studijuoja ne tai, ką nori, o vėliau dirba ne pagal specialybę. „Manau, problema yra sistemoje, kuri neduoda jaunam žmogui reikalingų žinių ir įgūdžių, leidžiančių jam veikti savarankiškai. Ugdant verslumą mokykloje, abiturientai ne skubėtų bėgti „paskui bandą”, o bandytų ieškoti savo kelio, pavyzdžiui, įkurtų verslą. Nesvarbu, ar jis suklestėtų, ar greitai bankrutuotų, svarbiausia, kad žmogus įgytų patirties, sužinotų, kas jam įdomu ir eitų toliau“, − svarstė R. Širvinskas.
Kito konferencijos dalyvio verslininko, filantropo Antano Guogos nuomone, Lietuvoje šiuo metu sukurtos pakankamai geros sąlygos verslo įkūrimui. „Pradėti verslą išties nėra taip sunku, kaip galima pamanyti. Pastebiu, kad dažnai jaunimui pritrūksta pasitikėjimo savimi, juos kausto daug baimių ir stereotipų. Šias savybes reikia nugalėti, drąsiai žengti į priekį, mažiau dairytis į šalis ir patiems kurti sau darbo vietas“, − tvirtino A. Guoga.
