Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta pasakymų, kad šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, ir kad netrukus ją teks vežtis iš užsienio, rašo „Respublika“. Tačiau iš tikro kvalifikuotų bedarbių pakanka, bet verslininkai neskuba jų įdarbinti – ieško geriausių iš geriausiųjų, kurie sutiktų dirbti pigiai. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus D. Arlausko, šiandien verslas orientuojasi ne į kiekybę, o kokybę. Tiesa, tą kokybę verslininkai norėtų gauti mokėdami minimalų atlyginimą.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo profesoriaus Arūno Pociaus teigimu, šalyje išties jaučiamas kai kurių sričių darbuotojų stygius. Tarp tokių sričių – pramonės, transporto, statybos sektoriai. A. Pocius valdžiai siūlo labiau skatinti stojančiuosius į profesines mokyklas, nes, jo tikinimu, „dabar pagrindinė bėda, kad specialistų yra perteklius, o darbininkiškų profesijų – trūkumas“.
2010 metų Statistikos departamento duomenimis, kone pusė šalies bedarbių (41,42 proc., arba 120,6 tūkst.) darbo negalėjo rasti ilgiau nei metus. A. Pociaus teigimu, lietuviai – skurdo spąstuose: siūlomas atlyginimas toks mažas, kad žmonės praranda motyvaciją dirbti ir mieliau renkasi valstybės išlaikytinio dalią ir jau Lietuvoje formuojasi gyvenančių iš socialinių pašalpų grupės. Koks atlygis bedarbius motyvuoja dirbti? Didžioji dalis bedarbių 2010 metais (27 tūkst.) pageidavo didesnio nei 1 500 litų atlyginimo, 20,7 tūkst. būtų sutikę dirbti ir už 1 000–1 499 litus, ir tik 2,2 tūkst. – už minimalų uždarbį.
