Tavo "lempą" priimu kaip ypatingą komplimentą. Ypatingai savitą, netradicinį ir ypatingai grubų.

Jei nebūtum toks teisus, duočiau tau į lempą. Už ypatingą įžūlumą ir grubumą. Amen. Šaipykis toliau. Praskaidrini kasdienybę.

Tegyvuoja robotai! Aš už visom keturiom ir dar galva pakinkuosiu. Įmonėje tąsytis su būreliu geriau apmokamų rimtų specialistų daug naudingiau ne tik finansine ir net ne tiek finansine prasme, bet psichologine, emocine, sveikatos, pagaliau žmonių komunikabilumo ir suderinamumo prasme. Straipsnyje sėkmingai pamato augantį pelną ir labai nesėkmingai numoja ranka į mano čia išvardytą balastą. Deja, dar viena detalė. Tas visas išvarytas lauk darbuotojų perteklius tiesiu taikymu žygiuos į pogrindį (štai jums ir tikrasis "andergraundas"), kur juos, kad ir labai varganai, bet vis dėlto teks šerti. Kadangi visa ši publika pasirodys menkiausių gabumų arba visai be jų, tai duok Dieve keliems talentingiems sugalvoti ir tiems nelaimėliams įbrukti tinkamą užsiėmimą: žaidimus, loto ir t.t. Smarkesni ir pasiutesni bursis į gaujas už teisingesnį rytojų- šiems net kompiuterinių karų neįsiūlysi, tokiai veiklai taip pat trupinio smegenų reikia. Taigi, mano didžiai gerbiami apsukrūs robotizavęsi verslininkai ir rimti specialistai, jūs visi masiškai pereisite į veltėdžių šėrikų kategoriją ir spręsite jų sveikatos, psichologines, dyko buvimo ir dėl jo galutinio išbjurimo problemas, aprūpindami juos medikais, socialiniais darbuotojais, artistais, dainininkais ir t.t. Kažin kurios išlaidos būtų didesnės? Vargiai jūsų iškankintas, nualintas sielas paguos auksinė lentelė su užrašu: šį pagalbos centrą įkūrė ponas toks ir toks. Ir baigiamoji pastaba: Net ir didžiausias išminčius (šiuolaikine kalba - profesionalas), nuolat terliodamasis su nemokšomis, sunemokšėja.

Verslininkas teisus del to, ka pasake apie robotus, bet bunant teisiam iki galo, reikia pasakyti, kad robotai ir verslininko parduodamu prekiu nepirks

Ponas Algis Bakonis dar įsivaizduoja, kad žmonės dirbs už ačiū. Deja už darbą reikia mokėti, jeigu atlyginimas toks, kad tenka galvoti ką, kiek ir kada valgyti, tai ir naudos darbe iš darbuotojo yra tiek pat. Laikas pradėti mastyti ne kaip darbuotoją apgauti, o kaip su juo pasidalinti kad abiem nauda būtų, o ne tik darbdaviui, kuriam visada mažai.