Šalies ūkyje prasidėjęs sąstingis apima vis daugiau sričių. Sulėtėjus kai kurių pramonės sektorių, o sykiu ir ekonomikos, augimui bei didėjant infliacijai sunkumai prognozuojami ir kai kurioms prekybos bei paslaugų įmonėms.
Pranešimai apie pablogėjusią atskirų ūkio sektorių situaciją pasirodo vis dažniau. Prognozuojama, kad sunkumai laukia smulkių mėsos perdirbimo įmonių, nes dabartinės mėsos kainos jau nebeleidžia dirbti pelningai, sąstingis gniaužia ir medienos bei kitas pramonės šakas, mažėja krovininių automobilių remonto paslaugų poreikis.
Delsia sumokėti
Mažėjant statybų apimčiai mažiau perkama medienos, urėdijoms tenka stabdyti kirtimus. Teigiama, kad medienos šiemet nuperkama trečdaliu mažiau nei pernai. Viena iš priežasčių, atbaidančių perdirbėjus - per pusmetį 40-60 proc. šoktelėjusios kainos.
Pasunkėjęs gyvenimas krovinių pervežimo kompanijoms daro neigiamą įtaką ir krovininių automobilių remonto paslaugas teikiančioms bei prekiaujančioms šių transporto priemonių dalimis įmonėms.
„Remonto paslaugų poreikio sumažėjimas, be abejonės, yra - įtakos tam turi ir sudėtingesnė ekonominė situacija, ir sezonas. Dalis vežėjų taupo ir vasarą, kai šilta, transportą bando remontuoti savo dirbtuvėlėse savo jėgomis arba kur nors kaimuose, kur pigiau. Vasarą yra galimybė tai daryti ne servise“, - sakė bendrovės „Klaipėdos skuba“ direktorius Virginijus Beloglavko.
Anot jo, pastebima ir tai, kad šiek tiek krito prekyba krovininių automobilių dalimis, taip pat - stringa atsiskaitymas.
Labiausiai esantys pažeidžiami smulkūs vežėjai, tačiau sumokėti delsia ir stambesnieji.
„Didelės ar vidutinės įmonės nusiperka lizingu automobilius ir pirmiausia moka bankui, antroje vietoje jiems yra kuras, o dalių pardavėjai jau atsiranda trečioje ar ketvirtoje, po savų būtinų išlaidų atlyginimams ir panašiai“, - sakė V. Beloglavko.
Pirkėjai išpruso
Anot analitikų, šalies ūkio sulėtėjimas kyla iš statybų sektoriaus. Nors būstų pirkimas jau kurį laiką yra smarkiai sumažėjęs, nekilnojamojo turto rinkos atstovai kol kas išlieka nusiteikę optimistiškai ir yra įsitikinę, kad liūdnesni popieriai laukia tik prastos kokybės ir nepatraukliose vietose numatytų projektų.
„Riversaidą“ - didelį gyvenamąjį kvartalą šalia Danės upės - suplanavusi bendrovė „Verdispar Project Development“ neatsisako savo planų ir neabejoja sėkme. Pasak įmonės rinkodaros ir pardavimo direktoriaus Audriaus Valatkevičiaus, susidomėjimas pirmuoju projekto etapu - aukštos klasės būstais arti vandens - esąs didelis. Tai lemia ypač patraukli vieta, gera projekto koncepcija ir taisyklinga kainodara.
„Žiūrint kad ir į JAV - bendra statistika sako, kad kainos eina žemyn, bet jei paimtume išskirtinius projektus, tai jos ne tik kad išliko stabilios, bet kai kur netgi augo. Viskas priklauso nuo produkto segmento. Ne paslaptis, kad kai kurie objektai pas mus buvo gerokai pervertinti, pavyzdžiui, butai senuose namuose arba naujuose pavieniuose daugiabučiuose, nuo Vilniaus nutolusiuose 10 kilometrų. Natūralu, kad tokių kainos kris. Žinau Vilniuje netgi tokių, kurių kainos krito perpus, bet kad jos ir buvo paimtos iš lubų - projektas prastas, be išliekamosios vertės“, - situaciją rinkoje vertino A. Valatkevičius.
Jo teigimu, atslūgus nuo JAV prasidėjusiam psichologiniam spaudimui, viskas normalizuosis, bet žmonės jau nebemokės daug už prastą būstą, jie jau išmoko vertinti. Tai esą netgi labai pozityvu ir sveika. Be to, anot A. Valatkevičiaus, iš JAV jau einančios pozityvios žinios - po rinkos susipurtymo vasarą ir rudenį vėl laukiama kilimo.
Jo teigimu, kai kurių gyvenamosios statybos projektų įgyvendinimas sostinėje jau stabdomas arba atidedamas, tačiau tik tų, kurie yra prastai parengti, neviliojančiose vietose. Dėl to nekilnojamojo turto plėtros kompanijoms atsiranda ir savų pranašumų - vis lengviau kalbėtis su statybų bendrovėmis. Tiesa, infliacija, energetinių resursų ir statybinių medžiagų brangimas joms neleidžia mažinti kainų, tačiau jos bent jau darosi lankstesnės, pozityviai žiūri į klientą.
„Tačiau darbo mažiau turi tik tos įmonės, kurios specializavosi statyti gyvenamuosius pastatus. Kitos, kurios užsiima kad ir keliais, gyvena gerai, nes yra nemažai Europos Sąjungos finansuojamų projektų“, - atkreipė dėmesį A. Valatkevičius.
Iš inercijos?
Planų neketina keisti ir UAB „Pamario troba“, statanti Šarlotės gyvenamąjį kvartalą. Bendrovės vadovo Juozo Raišučio teigimu, kas šiemet yra suplanuota padaryti, tas ir bus padaryta - bent jau kol kas statybos nestabdomos.
„Ką priduodame - praktiškai visi butai yra išparduoti. Namuose, kurie bus priduodami ateinančiais metais, butus dar pardavinėjame. Sąstingis jaučiamas, bet nemanome, kas jis truks ilgai. Kainos už šildymą augs dešimtimis procentų, ir kai žmonės tai pajus, atsigaus naujų ekonomiškų būstų pirkimas“, - sakė J. Raišutis.
Jokių pokyčių, susijusių su nekilnojamojo turto rinkos sąstingiu bei ekonomikos augimo sulėtėjimu, nematyti ir Klaipėdos rajone - Savivaldybės administracija, kaip ir anksčiau, vos spėja suktis tvirtindama individualių namų kvartalų detaliuosius planus ir išduodama leidimus.
„Ar iš inercijos, bet žmonės vis dar eina kaip ėję, nepagalvoja, kad tų sklypų rinka jau perpildyta“, - patvirtino Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaidilutė Boreišienė.
Gitanas NAUSĖDA, SEB banko prezidento patarėjas: Neigiamos tendencijos gali didėti
Klausimą reikėtų formuluoti ne taip - kaip ekonomikos augimo sulėtėjimas atsiliepia atskiriems ūkio sektoriams, o kaip atskirų sektorių augimo lėtėjimas atsiliepia ekonomikos nuosmukiui. Pramonė yra ūkio stuburas, sudaro didžiausią dalį bendrojo vidaus produkto.
Situacija įvairiose pramonės šakose dabar labai nevienoda. Pavyzdžiui, chemijos pramonės augimas šiemet sausio-kovo mėnesiais tik 6,3 proc. didesnis nei prieš metus, o pernai sudarė daugiau nei 50 proc. Tačiau yra ir tokių, kas gamina net mažiau nei prieš metus - medienos, medžio gaminių, metalo gaminių pramonė. Tam turi įtakos eksporto rinka. Blogėja euro zonos, Didžiosios Britanijos ekonominė padėtis, kartu blogėja ir eksporto galimybės.
Pramonės rezultatų blogėjimas ima bloginti darbo užmokesčio augimo perspektyvas, darbo rinkos situaciją, ima mažėti perkamosios galios augimo tempas. Dėl to prastėja ir prekybos bei paslaugų sektoriaus situacija.
Procesas jau prasidėjo, o antrąjį šių metų pusmetį neigiamos tendencijos gali tik didėti. Kol kas dar gelbsti po gaisro atsigavusi „Mažeikių nafta“ - jei ne ji, pramonės augimas jau būtų nulinis.
Vidaus rinkos situaciją blogina pramonės lėtėjimas ir infliacija. Daugelio atlyginimai atsilieka nuo infliacijos - privačiame sektoriuje dar spėja koja kojon su ja, bet pašalpos, pensijos, tarnautojų atlyginimai nebe - todėl mažėja perkamoji galia. Jei paplis pesimistiniai lūkesčiai, atsiras ir taupymo juodai dienai fenomenas, kuris dar kirstų mūsų augimui.
Pritarčiau nuomonei, kad pirmiausia „kris“ vartojimo grandinės gale esantys sektoriai. Žinoma, nėra taisyklių be išimčių, bet žvelgiant iš statistinio namų ūkio pozicijų - blogėjant šeimos finansinei situacijai natūralu, kad imama apkarpyti išlaidas nuo nebūtiniausių, t. y. sporto klubų, kultūros renginių. Jei padėtis dar blogėja - apkarpomos išlaidos drabužiams ir avalynei, o paskutinėje vietoje yra maisto produktai. Pradžioje renkamiesi pigesni, prastesnės kokybės, ypač iš tų, kur pasirinkimas didesnis - grietinė, sviestas ir panašiai. Paskui gali pradėti mažėti ir fizinis suvartojimas, bet manau, kad taip blogai neturėtų būti.
Giedrė Norvilaitė
