„Tarp mobiliojo ryšio operatorių kyla nerimas, kad aukcionas disponuoti šiais dažniais nėra skelbiamas, nors visa logika rodo, kad tą aukcioną jau yra laikas vykdyti. Turima informacija leidžia daryti prielaidą, kad tokiomis priemonėmis siekiama suteikti privilegijas valstybės valdomai įmonei – sudaryti tokią situaciją, kuri leistų valstybės valdomai įmonei tapti mobiliojo ryšio operatoriumi“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas susitikime su verslininkais sakė, kad už aukcioną yra atsakinga Ryšių reguliavimo tarnybą. Jo manymu, skelbti aukcioną likus 2 metams iki resursų panaudojimo termino yra per anksti, o visos procedūros gali būti užbaigtos metus iki šio termino.
Pasak V. Sutkaus, rinkos dalyviai – mobiliojo ryšio operatoriai, kurie dabar naudoja šiuos radijo dažnius, pageidauja, kad aukcionas būtų organizuojamas šiemet, nes šie radijo dažniai yra esminiai jų vykdomoje veikloje. Bendrovės turi turėti pakankamai laiko bei galimybių adaptuoti savo verslo modelį ir perplanuoti veiklas, jei nelaimėtų taip vadinamo 900/1800 MHz dažnių aukciono. Jeigu jis įvyktų, tai mobiliojo ryšio operatoriai laimėjimo atveju prisiimtų įsipareigojimus ir užtikrintų Europos Skaitmeninės darbotvarkės 2020 tikslus, kurie numato, kad šalies teritorijoje iki 2020 būtų užtikrinta didesnės nei 30 megabitų per sekundę spartos plačiajuosčio interneto prieiga. Ne vienintelis atvejis
Pastaruoju metu pastebime intensyvėjančią valstybės intervenciją ir valstybės pagalbos teikimą konkrečiose verslo srityse, tokiu būdu privilegijuojant atskirus ūkio subjektus. Tokie valstybės veiksmai ne tik neatitinka ES ir Lietuvos teisės, tačiau dažnai neduoda jokio teigiamo rezultato. Priešingai – įvykdžius valstybės intervenciją, konkurencinga rinka daugeliu atvejų tampa neefektyvi, joje nepagrįstą pranašumą ar net monopolį įgyja vienas rinkos žaidėjas, vartotojai taip pat negauna jokių teigiamų rezultatų.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2013 m. gegužės 2 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. P-2-12-6 „AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) veikla“ nurodė, jog vien „per 2007-2011 metus 49,3 proc. visų LRTC investicijų iš skolintų ir nuosavų lėšų buvo investuota į judriojo plačiajuosčio interneto prieigos paslaugos WiMAX (MEZON) projektą“. Tai patvirtina LRTC inicijuoto ir vykdomo WiMAX (MEZON) projekto nuostolingumą, nes jis nėra finansuojamas iš pajamų už teikiamą WiMAX (MEZON) paslaugą, o remiamas skolintomis lėšomis bei subsidijuojamas iš kitos, reguliuojamos LRTC veiklos pajamų.
ES teisė draudžia valstybės pagalbą. Ji leidžiama tik išimtiniais atvejais, su sąlyga, kad tai neiškreipia konkurencijos ir neprieštarauja visuomenės interesams. Kitaip tariant, valstybė turi vengti viešųjų lėšų naudojimo atitinkamuose ūkio sektoriuose.
Pasak V. Sutkaus, LRTC atvejis dar kartą patvirtina, kad valstybės intervencija į konkurencingą rinką ne tik nesukuria pridėtinės vertės vartotojams, bet ir lemia ilgalaikį veiklos nuostolingumą, nuolatinį išorinio finansavimo poreikį, o taip pat daro žalą konkurencingoje rinkoje veikiantiems privatiems subjektams.
