Pasaulinės korporacijos imasi įvairių veiksmų, kad užkirstų kelią korupcijai savo įmonių viduje. Lietuvoje šią praktiką populiarina tarptautinės bendrovės, bet visuomenė skaidraus verslo vis dar nevertina.
Verslui – tyčia ar ne – įsivelti į korupcinę veiklą nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, įmonės, gali „paslysti“ dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose, sudaryti nekonkurencingus susitarimus su partneriais, kyšiais praretinti biurokratines užkardas, o klientus pritraukti dovanomis. Siekdamos to išvengti, kai kurios bendrovės griebiasi prevencijos.
Deklaruotos vertybės
Įmonių korupcijos prevencija visų pirma prasideda nuo principų, tai yra etikos kodekso formavimo. Pavyzdžiui, „Siemens Oy“ filialo Lietuvoje generalinis direktorius Kęstutis Čiplys „Ekonomika.lt“ teigė, kad jo įmonės vertybės darbuotojui yra teigiamos nuo pat pirmųjų darbo dienų. „Stengiamės, kad mūsų kompanijos ir darbuotojų vertybių nuostatos sutaptų“, – sakė jis.
Įtvirtinti etikos nuostatas labai svarbu, nes tai užtikrina, kad darbuotojas supras, kas yra korupcinis veiksmas, o kas ne. „Ernst&Young“ neteisėtų veiksmų ir prevencijos darbo grupės vadovas Liudas Jurkonis teigia, kad kartais dėl nedeklaruotų vertybių atsitinka komiškų situacijų.
„Kai įmonė tyrimo metu randa darbuotojų, kurie užsiima korupcine veikla, pagrindinis klausimas jiems būna: „Kodėl taip darote?“ – pasakoja L. Jurkonis. – Atsakymas būna paprastas – niekur neparašyta, kad taip nedaroma. Dėl to įmonė turi labai aiškiai deklaruoti savo vertybes, jas skleisti organizacijos viduje.“
Nuo teorijos į praktiką
Vien deklaruoti vertybes negana – žodžius reikia paversti darbais. „Organizacija kiekviename veiklos procese turi nustatyti labai aiškias taisykles, kas traktuotina vieno ar kito proceso pažeidimu“, – teigia L. Jurkonis.
Skaidrų verslą skatinančio projekto „Baltoji banga“ Tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė pasakoja, kad skaidrią veiklą deklaruojančios įmonės, jei tik gali to išvengti, nenaudoja grynųjų pinigų. „Tai pat įmonės, pavyzdžiui, nustato taisykles, kaip dalijama parama: apibrėžia, kas yra parama, kam ją galima skirti. O bankinėse operacijose dalyvauja daugiau žmonių“, – pasakoja R. Skyrienė.
L. Jurkonis pažymi, kad tai, kas laikoma skaidraus elgesio pažeidimu skirtingose industrijose ar netgi šalyse, gali būti traktuotina visiškai skirtingai. Tarkime, pagal JAV teisę Lietuvoje veikiančios JAV kapitalo įmonės ypač suvaržytos ir Lietuvoje dažnai įprasta praktikos išraiška partneriams ar klientams atsidėkoti dovanomis gali būti laikoma pažeidimu.
Kontrolės svarba
Kitas žingsnis vykdant korupcijos prevenciją – kontrolės įvedimas. Pavyzdžiui, „Teo“ teigia, kad jų įmonėje veikia rizikos registras ir kitos rizikos valdymo priemonės, o darbuotojai turi galimybę anoniminiu elektroniniu paštu informuoti apie galimas korupcijos apraiškas. Panašią sistemą taiko ir „Siemens Oy“ filialas Lietuvoje.
„Darbuotojai ir verslo partneriai, pastebėję korupcijos požymių, gali saugiai ir anonimiškai apie tai pranešti per nepriklausomą informavimo liniją, – aiškina įmonės vadovas. – Iš viso „Siemens“ bendrovėje įdiegta daugiau nei 40 verslo etikos kontrolės priemonių, kurių tikslas aptikti galimus pažeidimus ir į juos skubiai reaguoti.“
Galų gale, net ir įdiegus visą korupcijos prevencijos sistemą, nuolatinis etikos normų aiškinimas bei priminimas, kokie veiksmai traktuotini kaip pažeidimai, labai svarbūs užkertant kelią korupcijos atvejams įmonės viduje.
K. Čiplys teigia, kad jo įmonėje, be bendrojo personalo švietimo, kiekvienas darbuotojas įgyja specialiai jo pareigoms pritaikytą mokymo programą. „Pavyzdžiui, kartą per metus Lietuvoje organizuojami mokymai sąžiningos konkurencijos ar korupcijos prevencijos temomis“, – sakė jis.
Tarptautinių įmonių įtaka
Specialistai pastebi, kad daugiausia korupcijos prevencija Lietuvoje užsiima tarptautinės įmonės, kurios šią praktiką atsineša iš ankstesnių bendrovių. L. Jurkonis pažymi, kad skaidrumą ypač skatina tos tarptautinės įmonės, kurios yra iš labiausiai reguliuojamų sektorių. Tai – pirmiausia finansų, medicinos, energetikos sektoriai.
Lietuvoje tarptautinės įmonės ne tik vykdo korupcijos prevenciją savo viduje, bet ir to paties reikalauja iš partnerių ar klientų. Priešingai nei Vakarų Europoje, kur verslo socialinį atsakingumą paskatino visuomenė bei žiniasklaida, Lietuvoje įmones griebtis savikontrolės ragina užsienio investuotojai.
Vartotojams kol kas nesvarbu
Patrauklumas užsienio investicijoms – vienas didžiausių privalumų, kodėl Lietuvos įmonės imasi korupcijos prevencijos, rodo „Baltosios bangos“ užsakymu pernai atlikta verslo apklausa. O sąžiningiausius Lietuvos verslininkus motyvuoja geresnė reputacija verslo, vartotojų ir visuomenės akyse.
„Didžiausia nauda – klientų, partnerių ir darbuotojų pasitikėjimas įmone. Ši nauda natūraliai virsta konkurenciniu pranašumu, – aiškina „Siemens“ atstovybės Lietuvoje vadovas. K. Čiplys taip pat teigė, jog pastebima, kad skaidrumas tampa įmonių strategijos dalimi.
Tačiau, pasak R. Skyrienės, Lietuvos vartotojai kol kas nėra linkę vertinti skaidraus verslo. „Nešvarios veiklos, neskaidrumo, kontrabandos tolerancija vis dar egzistuoja. Apskritai, visa ekonominė ir politinė aplinka nėra palanki skaidriam verslui. Trūksta situacijos, kad žmonės, bendruomenė vertintų skaidrių verslą ir rinktųsi sąžiningai dirbančio verslininko prekę.“
FAKTAI: Verslas apie kyšius
Pasak verslo atstovų, su kyšininkavimu aktyviau kovoja tiriamoji žurnalistika nei valstybiniai įstatymai
Iš 30 „Transparency International“ apklaustų valstybių tik Rusijoje ir Malaizijoje dauguma verslininkų teigė, kad jų įmonės nejaučia etinės pareigos kovoti su korupcija
43 proc. įmonių teigė taikančios priemones, padedančias anonimiškai pranešti apie nelegalią veiklą įmonės viduje
68 proc. sakė draudžiantys verslo sandorius palengvinančius mokėjimus (angl. facilitation payments)
65 proc. vadovų tiki audito galia kovojant su korupcija, o 56 proc. – įmonės antikorupcine politika
Greta Jankaitytė
