Giedrė Sankauskaitė
Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta.
„Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių. Todėl būtina, kad jos kuo tiksliau ir kuo anksčiau įvertintų grynųjų eurų poreikį bei nedradarbiautų su bankais“, – antradienį kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, prekybos įmonės gali tapti „pinigų keitimo vietomis“, ypač tose vietovėse, kur arti nėra bankų ar pašto skyrių.
„Banknotai bus atsigabenami iš kažkurio ES nacionalinio centrinio banko, o monetos bus kalamos Lietuvoje, tai iš viso bus 370 mln. monetų ir 132 mln. banknotų“, – skaičiavo V. Vasiliauskas. Pasak jo, didžiausia dalis grynųjų pinigų bus paskirstyta prekybos įmonėms.
Kainos keliamos nepagrįstai
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas teigė, kad, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, euro įvedimo laikotarpiu daugiausia pažeidimų buvo nustatoma smulkaus verslo įmonėse – kavinėse, kirpyklose, automobilių servisuose, kur euro įvedimo laikotarpiu, kainos buvo keliamos nepagrįstai.
Todėl, pasak jo, ketinama pritaikyti Latvijoje pasiteisinusią priemonę, kai viešai paskelbiama šimto pagrindinių prekių kainų augimo statistika per paskutinius 10 metų.
„Svarbiausių prekių krepšelio kainų pokyčio viešas paskelbimas duos naudingos informacijos vartotojams ir tuo pačiu kontroliuos verslininkus“, – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos rengtoje konferencijoje kalbėjo F. Petrauskas.
Dalijasi patirtimi
Latvijos prekybininkai konferencijoje taip pat dalijosi savo patirtimi. Užduotys, kurias prekybininkai turėjo įvykdyti prieš euro įvedimą, nebuvo lengvos – kasų sistemų perprogramavimas, kainų lentynose pakeitimas, darbuotojų apmokymai, piniginių srautų ir procesų valdymas ir daug kitų, o potencialių grėsmių ar trikdžių sąrašas buvo tikrai netrumpas.
„Latvijoje jau sausio 10 dieną 85 proc. atsiskaitymų vyko eurais, taigi pasikeitimai buvo greiti“, – pastebi V. Vasiliauskas.
Ūkio ministras Evaldas Gustas konferencijoje pažymėjo bendradarbiavimo naudą.
„Ypatingai svarbus Ūkio ministerijos ir verslo, ypatingai prekybininkų, bendras darbas yra geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas“, – antradienį kalbėjo Ūkio ministras. Pasak jo, Ūkio ministerijos pagrindinė užduotis – aiškinti euro įvedimo niuansus ir padėti verslui.
Galutinį sprendimą, ar Lietuva nuo 2015 metų sausio mėnesio įsives eurą, skelbs Europos Taryba liepos mėnesį.
