Lietuvoje praėjo laikai, kai gatve einantį užsienietį pasitikdavo ne tik žvilgsniai, bet ir įkyriai badantys pirštai. Kad ir kokie sunkumai kamuotų Lietuvos verslą, užsieniečiai sako čia matantys vis daugiau galimybių prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir investuoti.
Pelno nėra
„Į verslą Lietuvoje jau teko investuoti šimtą tūkstančių. Grąžos kol kas – jokios. Prisipažinsiu, iš tiesų buvo neramaus miego naktų“, – juokiasi prieš du mėnesius įsteigtos UAB „Jabulani from Africa“ vadovas Jacobusas Mollas. Į Lietuvą jis atvyko prieš keletą metų, nors nepasisekė daržovių importo verslas, jis liko Lietuvoje.
Dabar J. Mollas importuoja odą ir jos dirbinius iš Pietų Afrikos Respublikos. Ten jo tėvams priklauso 6 tūkst. hektarų ir 5 tūkst. gyvūnų. Pietų Afrikos Respublikoje gimęs ir užaugęs olandas sėkmingai verslauja Amerikoje, Danijoje, Olandijoje.
„Lietuviai gal dar nėra pasiruošę mokėti 5 000 litų už gyvūno odos dekoracijas arba medžioklės keliones, kurių kaina nuo 12 tūkst. iki 50 tūkst. litų“, – sako J. Mollas.
Kyšio neduos
Verslininkas sako, kad per keliones po pasaulį tenka visko pamatyti, tačiau, anot jo, lietuviai nusiteikę pernelyg niūriai, nelinkę išbandyti naujovių, net pilkos spalvos formuoja tokią nuotaiką.
„Žmonės gauna mažus atlyginimus, toleruoja korupciją. Pats esu optimistas, tikiu, kad viskas judės geryn, – pasakoja J. Mollas. – Daug keliauju, todėl galėjau likti bet kurioje šalyje, tačiau čia likau dėl būsimos žmonos Natalijos. Ji nori čia gyventi, ruošiasi tapti advokate.“
Anot verslininko, sunkiausia susitaikyti su lietuvių noru kyšininkauti ir bet kokiu būdu išsiprašyti nuolaidų, mažesnės kainos. „Lietuviai turi išgyvendinti norą kyšininkauti, – sako J. Mollas. – Kol kas žmonės įpratę, kad reikia papirkti norint gauti paslaugą. Pažįstamas ilgai buvo reketuojamas vienos gaujos, kuri sakė turinti pažįstamų valdžioje. Kadangi nenorėjo turėti problemų, galiausiai jis jiems pardavė verslą. O aš esu principingas ir nenoriu niekam duoti kyšio. Kol kas viskas juda gana sunkiai, nes lietuviai nenori mokėti. Jie prašo atidėti mokėjimus, vis daryti jiems nuolaidų, akcijų. Neseniai nutraukiau vieną sutartį su didele interjero gaminių įmone. Jiems reikia produkcijos, bet gali sumokėti tik po kelių mėnesių. Aš negaliu laukti, nes tada pačiam reikia sumokėti visus mokesčius. Bet sakau, esu optimistas, manau, kad viskas judės į priekį. Lietuva – graži šalis, jos istorija turtinga.“
Investuoja italai
Teisines ir vertimų paslaugas teikiančios UAB „Interlex servizi“ vadovas juristas Sergio Baronchelli sako, kad į Lietuvą iš Italijos atvyko neatsitiktai.
„Čia turėjau draugų, bendradarbiavau su viena įmone, paskui pamačiau, kad nėra įmonės, kuri gali teikti italams teisines paslaugas, konsultacijas, – sklandžia lietuvių kalba pasakoja juristas S. Baronchelli. – Steigdamas įmonę didelių sunkumų nepatyriau, tačiau, žinoma, be draugų pagalbos būčiau neišsivertęs.“
Nors įmonėje dirba tik du žmonės, įmonė atlieka svarbų vaidmenį ir padeda italams investuoti Lietuvoje. „Norintiesiems investuoti Lietuvoje teikiame buhalterines paslaugas, konsultuojame įmonės steigimo klausimais, verčiame žodžiu ir raštu į lietuvių ir italų kalbas“, – sako S. Baronchelli.
Anot juristo, šiuo metu ryškiai jaučiamas rinkos atsigavimas, nes daugėja norinčiųjų pradėti verslą Lietuvoje. „Šalis jaunesnė, darbo jėga pigesnė, čia daugiau galimybių nei Italijoje. Be to, Italijoje verslo aplinka suvaržyta, įstatymų ir mokesčių sistema ten daug sudėtingesnė nei Lietuvoje“, – aiškina S. Baronchelli.
Italai Lietuvoje daugiausia užsiima maisto pramone, nekilnojamuoju turtu.
Afganai neapgaudinėja
Su Ahmedu Jawedu Fedaee susitinkame jau tris savaites veikiančioje jo nuosavoje kebabinėje. Tai antroji šešiolika metų Lietuvoje gyvenančio pabėgėlio statusą turinčio afgano įmonė.
Vilniaus „Sostinės turgaus“ teritorijoje įsikūrusio prekybininko negąsdina ir tai, kad apylinkėse net keturi konkurentai. „Dievas duos visiems tiek, kiek reikia“, – teigia A. J. Fedaee.
Nuo paauglystės gimtajame Afganistane verslavęs A. J. Fedaee ėmė pavyzdį iš tėvo, kuris importavo ir eksportavo prekes, bei iš Amerikoje limuzinų verslu užsiimančio brolio. Tačiau, anot A. J. Fedaee, Afganistane žmonės vieni kitų neapgaudinėja ir visada stengiasi išlikti sąžiningi.
„Kai tik atvykau į Lietuvą, pradėjau statybų ir automobilių verslą, – pasakoja A. J. Fedaee. – Turėjau net 160 mašinų, remontavau, nuomojau ir pardavinėjau. Tačiau kelias lietuviai pavogė, pradėjo nesisekti. Prieš krizę sekėsi statybų verslas, bet vėliau su mumis daug kas neatsiskaitė.“
Vyras sako, kad nuolat sutinka gerų žmonių, pats stengiasi viską iki menkiausių smulkmenų daryti pagal teisės aktus. „Manau, sekėsi ir todėl, kad neturėjau kapitalo. Pradėjau su 40–50 tūkst. litų. Pats buvau budrus, kai sklypo nuomininkai davė paskaityti vieną sutartį, o pasirašyti kitą“, – sako pabėgėlių bylose vertėjaujantis ir be lietuvių kalbos dar laisvai penkiomis kalbomis kalbantis A. J. Fedaee.
Lengva investuoti
Amerikiečio Johno Domo vadovaujama įvairių komunikacijos disciplinų UAB „Idea Group“ yra didžiausia visapusiškas komunikacijos ir viešųjų ryšių paslaugas teikianti kompanija Baltijos šalyse. Kompanijos padaliniai veikia Latvijoje, Estijoje, o įmonės partnerės įsikūrusios daugelyje pasaulio šalių. Baltijos šalių regione „Big Idea“ atstovauja vienam didžiausių pasaulio komunikacijos tinklų „Havas“.
„Mūsų įmonės pagrindinis tikslas – kurti strategijas, kurios padėtų augti klientų verslui. Kolektyvą sudaro 140 skirtingų tautybių žmonių – estai, latviai, suomiai, portugalai, amerikiečiai. Lietuvoje dirba aukščiausios kvalifikacijos lietuviai“, – sako J. Domas.
Kai kurie „Big Idea Group“ padaliniai veikia jau nuo 1999 metų. Lietuva pasirinkta neatsitiktinai. „Iš pradžių visiems užsieniečiams tikriausiai atrodo sunku, bet visi pamato, kad čia lengva investuoti, tobulėti ir augti. Lietuva yra Baltijos šalių regiono širdis ir puikiai tinka ilgalaikėms investicijoms, – sako J. Domas. – Esu aplankęs daugiau nei 60 valstybių, be Baltijos šalių, dirbęs kitose penkiose. Kaip verslininkas, investuotojas ir vadovas galiu pasakyti, kad besikeičianti mokesčių sistema buvo problema anksčiau. Dabar viskas keičiasi.“
Panašūs į vokiečius
Anot beveik dešimt metų Lietuvoje besilankančio ir gyvenančio verslininko, vietos ekonomika dėka dabartinės valdžios gerėja. „Valdžios daromi sudėtingi sprendimai teigiamai atsilieps ilgalaikiams ekonominiams veiksniams, – sako J. Domas. – Tačiau lietuviai turi įveikti korupciją ir tai daryti savo kasdieniais darbais, korupcija iš tiesų vargina. Daug kas klausia, kodėl esu Lietuvoje, sakau, kad matau gerėjančią vietos ekonomiką. Paklauskite ko nors, kas bandė investuoti Kinijoje. Tada suprasite, kokios geros sąlygos Lietuvoje. Lietuvių būdas panašus į vokiečių, jie nepriklausomi ir motyvuoti.“
