Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad penktadienį apie tai diskutuota posėdyje su ministerijų atstovais.
Tiesa, bent jau kol kas nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai nėra registravusios tai numatančio nutarimo ar operacijų vadovo įsakymo. Vis dėlto yra ne kartą buvę, kad iš anksto neskelbus panašūs klausimai yra įtraukiami į Vyriausybės pasitarimų ar posėdžių darbotvarkes ir priimami gana skubiai.
Vėl ribos pirkėjų srautus?
Anot R. Vainienės, šiuo metu siūloma, kad mažesnėse parduotuvėse, kuriose nereikia galimybių pasų būtų ribojami pirkėjų srautai.
„Žinoma, mūsų siūlymas buvo kitoks, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. Siūlėme netaikyti galimybių paso ribojimo parduotuvėse, bet riboti pirkėjų srautus visose parduotuvėse – ir didelėse, ir mažesnėse. Arba prekybininkai galėtų patys pasirinkti, kaip nori dirbti – taikydami galimybių paso ar kvadratinių metrų ribojimus.
Šiuo metu esame desperacijoje dėl galimybių paso. Jis neveikia epidemiologinės įmonių situacijos, bet veikia finansinę įmonių padėtį, didina kaštus ir mažina apyvartas“, – komentavo prekybininkų atstovė.
Anot jos, galimybių pasas yra priemonė ne pandemijai valdyti, bet pajamoms mažinti.
„Dabar siūloma, kad vienam pirkėjui būtų skirta 30 kvadratinių metrų, tai kur kas daugiau nei buvo per karantiną. Tuo metu prekybos vietose buvo užtikrinami 10–15 kvadratinių metrų vienam pirkėjui“, – sakė R. Vainienė.
Galimybių pasas neveikia, siūlo jo atsisakyti
Šįkart prekybininkų atstovė jau nebesiryžo prognozuoti, kaip į pokyčius reaguos pirkėjai.
„Jeigu įvedus galimybių paso ribojimus galvojome, kad bus eilės ir dideli srautai didžiosiose parduotuvėse, tai dabar turime priešingą situaciją. Daugiau žmonių apsiperka mažesnėse parduotuvėse.
Galimybių pasas prekybos srityje yra eksperimentas, kuris nepasitvirtino. Todėl nepasiteisinusią priemonę reikėtų atšaukti. Tačiau dabar jau mėnesį galimybių pasas nepadeda riboti žmonių srautą parduotuvėse, bet jo niekas nepanaikina“, – komentavo R. Vainienė.
Anot jos, atrodo, kad galimybių pasas būtų pats savaime vertybė, kurią reikėtų saugoti.
„Juk tai turėtų būti įrankis pandemijai valdyti. Ir yra sričių kur jis veikia. Negirdėjau, kad viešojo maitinimo įstaigos skųstųsi sumažėjusiomis pajamomis. Tačiau prekybos srityje dėl galimybių paso reputacijos aukojamos lygios konkurencijos sąlygos, įmonių finansinė padėtis.
Neveltui kitos valstybės galimybių paso ribojimų parduotuvėse netaiko“, – pastebėjo R. Vainienė.
Užsikrėtimų skaičius auga
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje užfiksuoti 1468 nauji COVID-19 atvejai. Nuo šios ligos mirė 14 žmonių, o nuo pandemijos pradžios – 5456.
Šiuo metu iš 2131 lovos ligoninėse, kurios skirtos COVID-19 pacientams, užimtos yra 1699 lovos.
Baiminasi dėl saugumo
Lietuvos prekybos įmonių asociacija neseniai pranešė stebinti tendenciją, kad pirkėjų srautai į parduotuves, kurios veikia be galimybių paso (GP) lieka padidėję, kas nėra epidemiologiškai saugu.
„Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus. Galimybių pasas prekyboje suveikė epidemiologiškai nepalankiai – užuot paskatinęs vakcinuotis ir saugiai apsipirkti, padidino pirkėjų koncentraciją parduotuvėse, kurios veikia be GP“, – tuo metu komentavo R. Vainienė.
Jos vadovaujama asociacija nuo galimybių paso įvedimo renka informaciją, kaip keičiasi pirkėjų srautai parduotuvėse su GP ir be jo.
Pastebima, kad pirkėjų žymiai sumažėjo didžiuosiuose parduotuvėse ir srautai persiskirstė į parduotuves kur nėra patikrų. LPĮA turimais trijų tinklų duomenimis, didžiosiose maisto prekių parduotuvėse aptarnaujančiose su GP klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Dėl pasikeitusių srautų skaičiuojama, kad parduotuvėse veikiančioms su galimybių pasu vienam pirkėjui tenka 23,2 kv.m., o aptarnaujančiose visus – 9,6 kv.m.
„Stebime situaciją ir augant skaičiams darosi neramu, kad visada buvęs saugus prekybos sektorius, dėl žymiai greičiau plintančios Delta atmainos ir dėl galimybių paso taikymo gali tapti Covid-19 plitimo vieta. Manome, kad galimybių pasas didina viruso plitimo riziką prekybos vietose“, – komentuoja R. Vainienė.
Nuo pat pandemijos pradžios prekybininkai itin daug dėmesio skyrė srautų reguliavimui, užtikrindami kad žmonės nesiburiuotų ir būtų lengviau laikytis saugaus atstumo. Tokiu keliu ir toliau eina absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių.
„Mes žiūrime į kitas šalis geros praktikos pavyzdžių, ir turime informaciją apie ES šalių taikomas priemones. Absoliuti dauguma šalių prekyboje reguliuoja srautus, taikydami ploto ribojimus vienam pirkėjui. Įsigaliojus kaukėms visose uždarose patalpose, nebeliko priežasčių taikyti galimybių pasą prekyboje“, – sako LPĮA vadovė.
