Pirmauja didmiesčiai
Teisingumo ministerija skelbia, kad kasmet vis daugiau asmenų sudaro vedybų sutartis, kurios registruojamos Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre. Jo duomenimis, daugiausia sutarčių sudaroma didžiuosiuose miestuose.
Pernai sostinėje buvo sudarytos 323 sutartys, Kaune – 156, Klaipėdoje – 98, Šiauliuose – 39, Panevėžyje – 20. Praėjusiais metais Vedybų sutarčių registre iš viso įregistruotos 958 naujos sutartys. Tai didžiausias įregistruotų sutarčių skaičius per metus nuo 2002-ųjų, kai pradėjo veikti šis registras.
Pastebėta, kad maždaug 40 procentų asmenų vedybines sutartis sudaro iki vestuvių. Tokios sutartys įsigalioja tik įregistravus santuoką. Didžioji dalis sutarčių šalyje pasirašomos jau po vestuvių. Pastarosios įsigalioja nuo pasirašymo momento, jei sutartyje nenumatoma kitaip. Pernai daugiausia povedybinių sutarčių buvo sudaryta antrais penktais santuokos metais. Be to, dažniausiai tokias sutartis pasirašo jau subrendę šalies gyventojai – 31–40 metų.
Centrinės hipotekos duomenimis, vedybų sutartyse dažniausiai susitariama dėl turto, įgyto santuokoje, iki santuokos arba nutraukus santuoką, taip pat dėl viso sutuoktinių turto. Dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, pinigai, kelių transporto priemonės, laivai, brangūs papuošalai, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos nutraukus santuoką.
Vedybų sutarčių registre gali būti įregistruojama ir užsienio valstybėje sudaryta vedybų sutartis, tačiau tik tuomet, kai numatoma, kad sutarčiai taikoma mūsų šalies teisė. Pernai buvo įregistruotos dvi užsienio valstybėje sudarytos vedybų sutartys – viena patvirtinta Ispanijos notaro, kita – Airijos.
Ne vien turtuoliams
Pasak Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro notarės Daivos Marcinkevičienės, daugelis mano, kad vedybų sutartis – turtuolių privilegija.
„Yra paplitusi nuomonė, kad vedybų sutartys skirtos nedideliam labai turtingų žmonių sluoksniui ir todėl daugumai žmonių nėra aktualios. Tačiau daugėjant skyrybų vis daugiau žmonių stengiasi apsisaugoti nuo galimų materialinių praradimų“, – sako ji.
Notarė aiškina, kad vedybų sutartimi laikomas vyro ir moters susitarimas, kuriuo nustatomos dviejų žmonių turtinės teisės ir pareigos, nepilnamečių vaikų išlaikymas ir abipusiai įsipareigojimai santuokos, skyrybų metu ir gyvenant atskirai. Jos teigimu, sutartis įpareigoja atsakingiau vertinti santuoką, indėlį kuriant šeimą.
Praėjusiais metais notarai Lietuvoje patvirtino 178 sutartimis daugiau nei 2011-aisiais. D. Marcinkevičienės teigimu, įdomu tai, kad sudaroma vis daugiau ikivedybinių sutarčių. Pernai buvo patvirtintos 365 ikivedybinės sutartys, o 2011-aisiais tik 279. Sudaryti vedybų sutartį dažniausiai renkasi jaunos, šiuolaikiškos poros, didesnes pajamas gaunantys ir vertingo turto turintys asmenys bei šeimą kuriantieji jau ne pirmą kartą.
Vedybų sutartis sudaroma tik notarine forma. Pasak D. Marcinkevičienės, atvykstant pas notarą reikia būti apsisprendus dėl abipusių įsipareigojimų, kurie bus įrašyti į sutartį, turėti asmens dokumentus, santuokos liudijimą (jei santuoka jau sudaryta), turto, kurį ketinama įtraukti į sutartį, nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Vedybų sutartyje nurodomos sąlygos, kurios atspindi sutuoktinių susitarimą dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio turtinių santykių.
Svarbu ir tarpusavio santykiai
Paprastai vedybinės sutartys laikomos apsidraudimu skyrybų atveju. Neturint vedybų sutarties ir nepasidalijant turto gražiuoju, kartais tenka ilgai bylinėtis. Būna atvejų, kai tokie teismai užtrunka dvejus trejus metus.
Be to, patiems nesusitarus gražiuoju ir teismui padalinus turtą, viena pusė paprastai būna nepatenkinta. Sudarius vedybų sutartį, skiriantis turto nebereikia dalintis teismuose. Tad ir pats teismo procesas yra pigesnis ir greitesnis. Be to, nereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė Rita Dambrauskaitė sako, kad jos praktikoje yra buvę atvejų, kai iširo šeima, sudariusi vedybinę sutartį. Jos manymu, viskas priklauso nuo žmonių tarpusavio santykių. Galima santuoką nutraukti bendru sutarimu, gražiuoju susitarti dėl turto.
„Viskas priklauso nuo šalių geranoriškumo ir noro išgirsti vienam kitą. Šalims niekas netrukdo susitarti gražiuoju“, – sako R. Dambrauskaitė.
Kita vertus, turint vedybų sutartį skiriantis būna lengviau. Pasak teismo pirmininkės, ją sudarę žmonės žino, kas jų laukia nutraukus santuoką.
Faktai
Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Duomenis apie sudarytą vedybų sutartį registrui pateikia ją patvirtinęs notaras. Iš viso Vedybų sutarčių registre jau įregistruotos 5 495 vedybų sutartys.
