Kaip rašo „Notes from Poland“, kitąmet sostinėje įsigalios „ekologiško transporto zonos“, todėl benzinu ir dyzelinu varomų senesnėms transporto priemonėms į Varšuvos centrą įvažiuoti bus draudžiama.
Varšuva nutarė žengti šį žingsnį po to, kai kitame Lenkijos mieste – Krokuvoje – taip pat buvo imtasi riboti transporto priemonių judėjimą, siekiant sumažinti itin didelį oro užterštumą.
Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis teigė, kad jau nuo kitų metų liepos 1 d. dyzeliniai automobiliai, senesni kaip 18 metų, taip pat benzininės transporto priemonės, kurių amžius viršija daugiau kaip 27 metus, negalės įvažiuoti į sostinės centrą.
Be to, teigiama, kad numatyti pakeitimai kasmet vis labiau griežtės, o vienas pagrindinių tikslų – iki 2032 m. uždrausti senesnius kaip 11 metų dyzelinius automobilius, taip pat senesnes kaip 17 metų benzinu varomas transporto priemones.
Miesto valdžios atstovai planuoja, kad dėl šios priemonės sostinėje azoto oksido kiekis sumažės 80 proc., o kietųjų dalelių kiekis – 69 proc.
„Švarus oras Varšuvoje – mūsų bendras tikslas. Štai dėl ko kovoja mūsų vietos valdžia. To varšuviečiai iš mūsų tikisi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė sostinės meras.
Pasak R. Trzaskowskio paviešinto įrašo, 87 proc. miesto gyventojų pritaria vietos valdžios veiksmams, kad būtų išspręsta oro taršos problema, kuri Lenkijoje yra viena didžiausių, palyginti su kitomis Europos valstybėmis.
Tuo metu 76 proc. varšuviečių pritaria įdėjai sukurti ekologiško transporto zonas.
Varšuvos meras taip pat užsimena, kad ekologiškų zonų sukūrimas miestuose, kur gyvena daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, yra vienas iš Lenkijos įsipareigojimų tam, kad Europos Sąjunga (ES) skirtų milijardus eurų šiai šaliai, siekiant atsigauti po pandemijos.
Nors taršių automobilių problema Lenkijoje yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl joje oro užterštumas yra vienas didžiausių Europoje, neigiamą įtaką ekologiškumui daro ir dar vienas veiksnys – tai anglies deginimas šilumos gaminimui.
2019 metais Krokuvoje – mieste, kuriame smogas buvo vienas didžiausių – uždrausta kūrenti anglį, taip pat medieną, o tai iš esmės išsprendė ir oro užterštumo problemą mieste.
Šiais metais Varšuvoje taip pat žadama nustoti kūrenti anglį, o Lenkijos valdžia, vykdydama subsidijų programą, siekia toliau modernizuoti gyventojų namų šildymo sistemas.
Tačiau lenkai taip pat išreiškė priešišką nuomonę ES planui nuo 2035 metų uždrausti registruoti benzinu ir dyzelinu varomas transporto priemones.
Ir Lietuvos miestuose – mažos taršos zonos
Aplinkos ministerija pavasarį ketina imtis dviejų su automobiliais susijusių projektų. Pirmiausia, ministro Simono Gentvilo ir komandos žvilgsnis krypsta į kuro akcizus ir taikomas lengvatas, kurių turėtų nebelikti. Antra, ketinama suteikti daugiau galių aplinkosaugininkams, kad šie galėtų tiesiog gatvėje stabdyti įtarimą keliančius taršius automobilius ir pasiųsti juos pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.
Šiuos planus praėjusią savaitę S. Gentvilas pristatė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams.
Lengvatos kurui turėtų dingti
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nusitaikė į kurui taikomas lengvatas. Jis siūlys pritarti idėjai, kad per artimiausius dvejus metus būtų sumažinamos ar apskritai panaikinamos iškastiniam kurui taikomos akcizų lengvatos.
Jis taip pat siūlo nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
S. Gentvilas nori nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti, atsižvelgiant į tai, kad, sumažinus iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti. Pasak ministerijos, tai taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų ir naujas akcizas būtų nustatytas siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.
Nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatos ar jos panaikintos, Aplinkos ministerija siūlys į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
Ministerija taip pat siūlys panaikinti nebeaktualias akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams ir nustatyti, kad akcizai netaikomi etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams arba naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio.
„Projektas iš esmės siejasi su žaliuoju kursu ir taršos mažinimu. Su projektu atsiranda CO2 dedamoji, kuri skatina rinktis mažiau taršų kurą. Ar tai būtų šildyme, ar pramonėje, ar transporte“, – pažymėjo S. Gentvilas.
Tikrins taršias mašinas
Aplinkos ministerija šį pavasarį sieks įteisinti ir didesnes bausmes aplinkos teršėjams. S. Gentvilas teiks Seimui tą numatančias baudžiamojo kodekso pataisas.
Ministerija taip pat sieks suteikti teisę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams vieniems, be policijos pareigūnų, stabdyti transporto priemones taršos matavimui bei suteikti teisę patiems atlikti operatyvius taršos matavimus.
S. Gentvilas pažymėjo, kad panašią tvarką numatantis projektas jau buvo svarstomas Seimo salėje, tačiau tą kartą pritrūko kelių balsų, kad jis būtų priimtas.
„Įgaliojamas Aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoti eisme teršiančius automobilius, paprašyti atlikti pakartotinę techninę apžiūrą tiems automobiliams, kuriems nustatomas viršnormatyvinis neleistinas taršumas“, – aiškino ministras.
„Gatvėse maždaug kas trisdešimtas automobilis yra nevisiškai tvarkingas, galbūt netyčia sugedęs tarp dviejų metų tarp techninės [apžiūros], galbūt sąmoningai kažkoks padarytas pažeidimas.
Atsiras tvarka, kad gatvėje sustabdžius, realiomis sąlygomis patikrinus, jeigu neatitinka techninės apžiūros standartų, nukreipiamas automobilis pakartotinei techninei apžiūrai“, –kalbėjo S. Gentvilas.
„Kad apgintume tuos, kurie važiuoja su tvarkingais automobiliais ir išvalytume gatves nuo to kas trisdešimto automobilio, kuris sukelia pusę taršos gatvėse“, – pridūrė jis.
Nusprendė, kur ir kada ribos taršių automobilių eismą
Seimas pritarė tai numatantiems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams. Už balsavo Seimo 121 narys, susilaikė du parlamentarai.
Įstatymo projekte nurodyta, kad savivaldybės nustato ir įgyvendina savivaldybės teritorijoje esančiuose miestuose mažos taršos zonas, lengvatines elektromobilių dalyvavimo eisme (maršrutinio transporto eismo juostas), įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas.
Numatyta, kad Susisiekimo ministerija tvirtina rekomendacijas savivaldybėms, kaip tos mažos taršos zonos turėtų atrodyti. Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad tą ministerija turėjo atlikti jau pernai.
Projekte taip pat numatyta, kada miestuose atsiras mažos taršos zonos. Nurodoma, kad Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. nustato ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka mažos taršos zonas miestuose.
Pagal ankstesnį įstatymo projektą, mažos taršos zonas turėjo nusistatyti visos šalies savivaldybės iki šių metų pradžios. Tą iki šiol padarė Panevėžys ir... Subačius. Vienoje miestelio gatvėje yra numatyta mažos taršos zona.
Naujame įstatymo variante numatyta, kad ne visiems šalies miestams reikės tokias zonas įsivesti. Įstatyme nurodyta, kad mažos taršos zonas nustatyti turės atsirasti miestuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turinčiuose kurorto statusą arba kurortinės zonos statusą.
Tai reiškia, kad mažos taršos zonos turės atsirasti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose.
Anksčiaus vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, kad verta pasvarstyti, kad mažos taršos zonos būtų nustatytos miestuose, turinčiuose bent 25 tūkst. gyventojų.
Kitos savivaldybės neprivalės, bet galės nusistatyti mažos taršos zonas. Tą pažymėjo ir komiteto posėdyje kalbėjusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Pasak jos, 50 tūkst. gyventojų riba neuždaro galimybės kitiems miestams nusistatyti mažos taršos zonos.
Iki 2045 m. neliks benzininių ir dyzelinių automobilių
Visgi ateityje numatytos dar griežtesnės priemonės nei mažos taršos zonos. Aplinkos ministerija sieks, kad per artimiausius dešimt metų, tai yra iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke.
Taip pat tikimasi, kad iki 50 proc. bus sumažintas įprastais degalais – benzinu ir dyzelinu – varomų automobilių skaičius miestuose.
Per dvidešimt metų iš kelių turės išnykti benzininiais ir dyzeliniai automobiliai.
Plane numatoma, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. N1 klasės transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, išskyrus varomos alternatyviais degalais, Lietuvoje nebus registruojamos.
Pats tolimiausias ir ambicingiausias plano tikslas – iki 2045 m. transporte išvis neturėtų likti priemonių, kurios naudoja iškastinį kurą.
