„Teisinio reguliavime prasme iš tikrųjų visi instrumentai yra (...) Kur mums reikėtų tobulėti, tai informacijos apsikeitimo kontekste, bet čia jau kalbu apie tarpvalstybinę informacija“, – trečiadienį po parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio, kuriame buvo aptarti pinigų plovimo atvejai bankuose ir prevencijos priemonių stiprinimas, žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
„Kalbant apie bankų sistemas, jos yra pakankamo lygio, o kai kalbame apie pinigų plovimo atvejus, kalbame apie pakankamai senus“, – pridūrė jis.
Pasak V. Vasiliausko, su pinigų plovimo kontrole susiję įstatymai per pastaruosius šešerius metus yra gerokai pasikeitę ir sugriežtėję, o nauja europinė Pinigų plovimo prevencijos direktyva į Lietuvos teisę bus perkelta 2020 metais.
Pastarasis skandalas dėl pinigų plovimo pirmiausiai kilo dėl „Danske Bank“ Estijos padalinio, per kurį, kaip įtariama, per kelerius metus buvo pervesta apie 200 mlrd. eurų.
Vasario mėnesį įtarimų dalyvavus pinigų plovime kilo ir dėl Švedijos „Swedbank“ bei Suomijos „Nordea“ bankų, o tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, kartu su partneriais iš 18 valstybių, įskaitant portalą 15min.lt., prašė apie pinigų plovimo schemą, kurios centre buvo jau žlugęs Ūkio bankas.
