Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati.
Turbūt 80 proc. mano spintos sudaro drabužiai iš dėvėtų rūbų parduotuvių, o jų kainos siekia nuo 1 iki 30 eurų. Apsiperkant šiose parduotuvėse dažniausiai sunku rasti būtent tą daiktą, kurio reikia ar noriu. Dauguma pirkinių yra atsitiktiniai arba ilgai ieškoti.
Vasaros drabužių sąrašas
Niekada neskaičiavau, kiek per sezoną nuperku būtent dėvėtų, o kiek naujų drabužių. Tačiau prieš prasidedant vasarai susidariau reikalingų drabužių sąrašą ir nusprendžiau juos nusipirkti kuo pigiau, išleisti iki 50 eurų. Žinau, kad įsivaizduojamų drabužių galiu ir nerasti, tad sąrašas buvo preliminarus:
Vasariniai džinsai;
Balti marškinėliai;
Megztinis arba švarkelis,
Sportbačiai arba basutės;
Vasarinis kostiumėlis;
Suknelė.
Susidarius šį sąrašą, apniko abejonės. Nusprendžiau visam vasaros garderobui skirti 50 eurų, o noriu nusipirkti 6-7 drabužius. Išeina, kad vienam rūbui galiu skirti apie 7 eurus. Suma – gana nedidelė.
Todėl pirmiausia peržiūrėjau visas „Facebook“ mainų ir atiduotuvių grupes. Ten ieškojau gražių ir kokybiškų drabužių. Atiduotuvių grupėse nieko neradau. Ten dauguma žmonių atiduoda vaikiškus drabužius. Tačiau mainų grupėje radau baltus džinsus ir vasarinį kostiumėlį. Pasiteiravau merginų, ko norėtų mainams. Viena kostiumėlio jau nebeturėjo buvo jį išmainiusi, o džinsus pavyko išmainyti į kosmetikos rinkinį, kurį gavau Kalėdų proga, bet taip dar ir nebuvau panaudojusi.
Tad jau turi vieną drabužį ir jam neišleidau nė cento. Dabar galėjau šiek tiek atsipalaiduoti, nes kišenėje vis dar turėjau 50 eurų.
Toliau nusprendžiau ieškoti sportbačių arba basučių. Tad užsukau į Humaną, ten tuo metu visoms prekėms kaip tik buvo taikoma 50 proc. nuolaida. Sportbačių ten neradau, tačiau pamačiau gražias mėlynas basutes, jos kainavo 7 eurus, o su nuolaida 3,5 euro. Pasimatavau, dydis atitinka. Negalėjau patikėti savo sėkme. Iš patirties jau žinojau, kad labai retai dėvėtų rūbų parduotuvėse galima nusipirkti nenunešiotas ir dar mano dydžio basutes. O jeigu ir randu, jų kaina siekia kelias dešimtis eurų.
Toje pačioje parduotuvėje apžiūrėjau ir drabužius, bet nieko tinkamo neradau. Tačiau jau po savaitės užėjau į kitą Humaną, tada visoms prekėms buvo taikoma viena kaina – 3 eurai. Parduotuvėje pasimatavau nemažą krūvą drabužių. Tačiau išsirinkau 3 – mėlyną sagomis puoštą megztinį ir sportinį kostiumą, kelnes ir liemenę. Taip, sąraše buvau pasižymėjusi, kad noriu vasarinio kostiumėlio, tačiau vietoje jo nusprendžiau pirkti sportinį. Visi trys drabužiai iš viso kainavo 9 eurus.
Ilgos ir nesėkmingos drabužio paieškos
Po šio apsipirkimo jaučiausi dar ramiau, dabar jau buvau beveik tikra, kad už 50 eurų nusipirksiu visus drabužius iš sąrašo.
Suknelės nusprendžiau ieškoti internetinėje drabužių pardavimo platformoje Vinted. Tačiau visų man patinkančių suknelių kainos prasidėjo nuo 30 eurų. Nusprendžiau, kad vienam drabužiui galiu išleisti ir daugiau. Todėl suknelę nusprendžiau įsigyti brangesnę.
Tačiau taip pat jos ieškojau ir internetinėse dėvėtų drabužių parduotuvėse. Vienoje jų – Textale radau kostiumėlį, šįkart nebesportinį, o susidedantį iš marškinių ir sijono. Be to, tuo metu kaip tik galiojo išpardavimo nuolaida ir jis kainavo 5 eurus, su siuntimu – 7,5 euro. Nusprendžiau jį nusipirkti, nors vieną kostiumėlį jau turėjau, bet kostiumėlis galės būti vietoje suknelės. Jos nusprendžiau nebeieškoti.
Tad praėjus 3 savaitėms, beveik šalia visų drabužių sąraše buvo padėtos varnelės. Man trūko tik baltų marškinėlių. Galvojau, kad juos nusipirksiu greičiausiai, tačiau niekaip nesisekė rasti. O jeigu ir rasdavau – tik prastos kokybės.
Tad paskutinį eksperimento savaitgalį išvykau į Biržus, ten irgi užsukau į keletą dėvėtų drabužių parduotuvių. Ir vėl Humanoje, tačiau šįkart jau kitame mieste, radau ne tik baltus marškinėlius, bet ir spalvotą džinsinį kombinezoną. Visos prekės tuo metu parduotuvėje kainavo po 1,5 euro. Tad mano abu pirkiniai atsiėjo 3 eurus.
Taigi iš viso, per 4 savaites nusipirkau 8 drabužius – baltus džinsus, marškinėlius, megztinį, 2 dviejų dalių kostiumėlius ir kombinezoną bei basutes. Visiems pirkiniams iš viso išleidau 23 eurus. Beveik per pusę mažiau nei planavau.
Tačiau nenusipirkau suknelės, o vietoje jos 2 neplanuotus pirkinius, kostiumėlį ir kombinezoną. Supratau, kad apsipirkinėjimas dėvėtose rūbų parduotuvėse padeda sutaupyti, tačiau tuo pačiu gundo prisipirkti ir nereikalingų rūbų, kaip aš ir padariau. Juk jie kainuoja tiek nedaug, todėl norisi ir pirkti. Be to, pastebėjau, kad norimo drabužio tokiose parduotuvėse tenka ieškoti ilgiau nei mėnesį. Daugumą pirkinių dėvėtų drabužių parduotuvėse galima vadinti atsitiktiniais.
Kaip dėvėtų drabužių parduotuvėse atrasti perliukus?
Pirmojo Lietuvoje tvarios mados tinklaraščio „KRST View“ autorė Kristina Purytė teigė, kad apsipirkimas antrų rankų parduotuvėse susijęs ne tik su mažesne kaina.
„Antrų rankų mada – atsakingesnis, kokybiškesnis, išskirtinesnis ir ilgaamžiškesnis pasirinkimas. Mano manymu, kaina – tai tik maža dalis, kuri lemia pasirinkimą pirkti būtent antrų rankų madą.
Rinkdamasi antrų rankų mada, renkuosi neremti greitosios mados ir jos sukurto pasaulio, kuris itin greitas, negerbiantis žmogaus bei pasaulio“, – sakė K. Purytė.
Dar ji pastebėjo, kad tvarios spintos drabužių paieška gali ir neapsiriboti tik dėvėtų drabužių parduotuvėmis.
„Labai mėgstu mamos, močiučių spintas, internetines parduotuves, vintažines parduotuves, blusturgius, vintažinius ir įprastus turgus bei turgelius. Ypač mėgstu butikus ir turgus užsienyje. Tad vienos mėgstamiausios antrų rankų mados vietos neturiu – užklystu visur, kur žvilgsnis pagauna ir matau, kad yra pakabos su drabužiais. Niekada nežinai, kas ten laukia. Gal tas švarkas, kuris gula idealiai?
Taip pat antrų rankų mados pirkinių neįmanoma suplanuoti. O paieškos praktiškai prilygsta loterijai. Įprasta situacija: jei sugalvoju, kad pavyzdžiui, reikia juodo švarko ir aklai jo ieškau – 90 proc. tikimybė, kad tiesiog nerasiu. Atrodo, kad antrų rankų mados laimikiai, žinodami, kad jų ieško – specialiai slepiasi. Tad mano patarimas kiekvienam – žinoti, ko reikia, bet nusiteikti, kad paieškos gali užtrukti“, – patarė K. Purytė.
Ji pastebėjo, kad antrų rankų mada reikalauja kantrybės, o su ja atkeliauja ir įgūdžiai.
„Liesdami skirtingus audinius, matuodamiesi skirtingo silueto drabužius – pažįstame ne tik tai, kas tinka mums, bet ir suprantame apie drabužio savybes: kokie audiniai verti dėmesio, kurie siluetai mums tinka.
Antrų rankų mados paieškos reikalauja domėjosi ir pastangų, o jie kartu atneša ir puikius laimikius“, – sakė K. Purytė.
Per metus drabužiams – 610 eurų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad Eurostat 2019 metų duomenimis lietuvis (įskaičiuojant ir vaikus) per metus drabužiams išleidžia vidutiniškai apie 610 eurų, arba po 50 eurų per mėnesį.
„Daugiausiai lietuviai drabužiams, nagrinėjant drabužių mėnesinę apyvartą, išleidžia rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais. Rugpjūčio pirkimai tikriausiai susiję su prasidedančių rudens sezonu ir vaikų paruošimu mokyklai, o gruodžio su dovanomis ir prekybininkų taikomu išpardavimu mėnesio pabaigoje.
Silpniausi prekybininkams yra pirmieji trys metų mėnesiai, kai žmonės įprastai yra taupesni po išlaidavimo metų pabaigoje. Pavasario antrą pusę ir vasaros pradžioje išlaidos drabužiams padidėja, tačiau nesiekia rudens lygio, bet tai tikriausiai susiję su tuo, kad žiemos ir rudens sezonų drabužiai yra brangesni nei vasaros“, – sakė ekonomistas.
