Vasarą darbo rinka suaktyvėja: darbdaviams prireikus sezoninių darbuotojų, o iš mokymo įstaigų atostogauti pasipylus jaunuoliams, darbuotojų skaičius gali ženkliai išaugti.
Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dilbienė „Respublikai“ pasakojo, kad vis daugiau gyventojų ieškodami darbo kreipiasi į Lietuvos darbo biržą. „Pavyzdžiui, sausio 1 d. ieškančiųjų darbo buvo apie 90 tūkst., o dabar jau yra 97,5 tūkst. žmonių, ieškančių darbo. Per šių metų 4 mėn. kreipėsi 9,5 tūkst. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Per balandį registruota besikreipiančiųjų net 44 proc. daugiau“, - vardijo pašnekovė.
Pasak jos, nemažai darbo birža siūlo ir moksleiviams: kiekvieną pavasarį atidaromas duomenų bankas, kuriame užsiregistravę jie gali sulaukti darbdavių pasiūlymų, o šie esą mielai užsipildo laisvas sezonines darbo vietas. „Šiuo metu mes jau turime moksleivių duomenų banke apie 2 tūkst. užsiregistravusių moksleivių. Bet kadangi mokslo metai dar nesibaigė, akcija tęsiama, ir iki birželio pabaigos, manome, susirinks daugiau norinčiųjų“, - aiškino N.Dilbienė.
Pasak N.Dilbienės, moksleiviams siūloma dirbti ir pagal viešųjų darbų programą, siūloma tvarkyti, remontuoti vaikų darželius, mokyklas ir pan. „Labiausiai orientuojamės į socialiai pažeidžiamų šeimų moksleivius ir jiems pirmiausia siūlome šitą programą“, - pabrėžė ji.
Pašnekovė pasakojo, kad Lietuvos darbo biržoje darbo ieško apskritai gana daug jaunuolių: 2007 m. Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruota 29,6 tūkst. jaunų žmonių, ieškančių darbo, šiemet per 4 mėn. - jau daugiau nei 10 tūkst.
Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja neatmetė ir galimybės, kad nedarbo lygis auga. Vis dėlto Darbo biržos duomenimis esą pasikliauti nederėtų, mat jie neįskaičiuoja asmenų, darbo ieškančių savarankiškai.
„Pagal mūsų skaičius, ieškančiųjų darbo yra 4,6 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Praeitą mėn. buvo 4,7. Tačiau dabar ir įdarbinimas išaugo - mes dabar daugiau žmonių ir įdarbiname į tas terminuoto darbo vietas“, - teigė ji. Tuo tarpu mažiausias užregistruotas ieškančių darbo žmonių skaičius buvo lapkričio 1 d. ir siekė 4,2 proc.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas „Respublikai“ teigė, kad šiltuoju metų laikotarpiu darbuotojų poreikis iš tikrųjų išauga.
„Tai sezoniniai darbai žemės ūkio srityje, kur dabar savotiškas renesansas, ir miškotvarkos srityje tokių (nekvalifikuotų - aut. past.) darbuotojų poreikis tikrai didelis. Mes kalbame apie pagalbinį darbą, ne apie specialistus. Nors ne visada sezoninis darbas - nekvalifikuotas, daug kur reikia ir su technika dirbti, ir mokėti“, - pabrėžė D.Arlauskas.
Pašnekovas aiškino manąs, kad dėl ekonomikos sulėtėjimo Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir pan. smuktelės aptarnavimo sferos darbuotojų poreikis Vakaruose ir daugiau sezoninių darbo emigrantų liks uždarbiauti Lietuvoje. „Be to, ir pas mus atlyginimai stipriai paaugo“, - pabrėžė jis.
Tačiau Verslo darbdavių konfederacijos vadovas aiškino, kad visų išvažiavusių lietuvių iškart ir nenorėtų susigrąžinti. „Aš labai dažnai klausiu, ką mes darytume su tuo puse milijono žmonių, kurie išvažiavo iš Lietuvos? Jeigu, sakykim, jie visi liktų Lietuvoj, turėtume labai daug problemų, nes ekonomika nesugebėtų jų visų absorbuoti. Ekonomika tikrai nesukurtų tiek darbo vietų“, - aiškino D.Arlauskas.
Susidariusį darbuotojų trūkumą, jo teigimu, iš dalies galėtų padengti į Europos Sąjungą įstojus Rumunijai ir Bulgarijai atsiradusios didesnės galimybės importuoti kiek pigesnės, bet ne mažiau kokybiškos darbo jėgos.
