Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2009 m. birželio mėn. buvo minus 42. Palyginti su gegužės mėn., jis padidėjo 6 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojai daug optimistiškiau vertino šalies ekonomines perspektyvas: mažiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, truputį geriau buvo vertinama galimybė nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Birželio mėn. 4 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 60 – kad pablogėjo, o 36 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 4, 58 ir 37 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 42 – pablogėjimo (gegužės mėn. – atitinkamai 9 ir 48 proc.). 43 procentai gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 1 procentas gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 91 procentas – kad pablogėjo, o 8 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 1, 90, 9 proc.). Birželio mėn. 14 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 55 procentai prognozavo pablogėjimą, 27 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (gegužės mėn. – atitinkamai 10, 65 ir 21 proc.).
Birželio mėn. 88 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius
12 mėn. (gegužės mėn. – 91 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželio mėn. skyrėsi: mieste jis buvo minus 40, kaime – minus 44. Palyginti su gegužės mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, kaime – 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė geresnis šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvų vertinimas. Kaimo gyventojai, palyginti su gegužės mėn., geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas, tačiau savo namų ūkio finansinės padėties pagerėjimo nesitikėjo.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 21 procentiniu punktu. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 32 iki 88 procentų, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 4 iki 50 procentų. Įtakos vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, dalis sumažėjo nuo 17 iki 9 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Šalies ekonominių perspektyvų vertinimo balansas, palyginti su 2008 m. birželio mėnesiu, beveik nepasikeitė: šiek tiek padidėjusią optimistiškai nusiteikusių gyventojų dalį atsvėrė padidėjęs manančiųjų, kad padėtis per artimiausius 12 mėn. žymiai pablogės, skaičius.
