Kaip rodo tyrimo duomenys, per pastaruosius 12 mėnesių elektroninėse parduotuvėse maisto prekių dažniau pirko 7 proc., o rečiau – 13 proc. Lietuvos gyventojų. 23 proc. teigė maistą jose pirkę taip pat dažnai, kaip ir anksčiau. Savo ruožtu 57 proc. vartotojų tikino, kad internetinėmis parduotuvėmis nesinaudojo.
Europoje neišsiskiriame
Panašius įpročius lietuviai demonstravo ir pirkdami namų apyvokos bei asmens higienos prekes. Jas internetu per pastaruosius metus dažniau ėmė pirkti 9 proc., o rečiau – 13 proc. gyventojų. Namų apyvokos ir asmens higienos prekes internete taip pat dažnai kaip ir anksčiau pirko 31 proc. Namų apyvokos ir asmens higienos prekių internetu nepirko beveik pusė – 47 proc. – gyventojų.
Lietuvos vartotojų įpročiai artimi ES vidurkiui, tačiau gana smarkiai skiriasi nuo įpročių, kuriais pasižymi Latvijos ir Estijos gyventojai. Pavyzdžiui, įsigyti maisto prekių internetinėse parduotuvėse lietuviai yra linkę labiau nei Latvijos ar Estijos gyventojai. Šiose šalyse maisto prekių internetinėse parduotuvėse per pastaruosius 12 mėnesių teigė nepirkę atitinkamai 72 ir 73 proc. vartotojų.
„Tai, kad Lietuva buvo pirmoji iš trijų Baltijos šalių, kurioje startavo internetinė prekyba maisto produktais, yra turbūt pagrindinė priežastis, kodėl besinaudojančių tokia paslauga čia yra daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Didžiųjų internetinės prekybos maisto prekėmis rinkos žaidėjų – „Barboros“ ir „Fresh Market“ – veikla Lietuvoje stiprino vartotojų norą išbandyti šį kanalą ir pamatuoti gaunamą naudą. Pasitraukus „Fresh Market“, noras pirkti internetu smarkiai keistis neturėtų, nes įpročiai patogiai apsipirkti – jau susiformavę“, – sakė Žaneta Simonaitytė, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ paslaugų mažmenos tinklams vadovė Baltijos šalims.
Apsilankymas prekybos centre – šeimos pramoga
Paklausus vartotojų, kokiomis elektroninėmis paslaugomis jie norėtų naudotis pirkdami bakalėjos prekes, 22 proc. lietuvių teigė labai norintys, o 36 proc. – iš dalies norintys galimybės užsisakyti pristatymą į namus. Tačiau net 28 proc. tokios paslaugos nepageidavo.
Užsisakyti prekes internetu ir jas atsiimti parduotuvėje labai norėtų 17 proc., o iš dalies norėtų 36 proc. Lietuvos vartotojų. Vis dėlto, 41 roc. gyventojų mano, kad tokia paslauga jiems nereikalinga. „Vertinant tyrimo rezultatus, galima pastebėti, kad internetinės parduotuvės artimiausiu metu nepakeis prekybos centrų. Taip yra todėl, kad be plataus pasirinkimo, galimybės pasirinkti priimtiniausią kainos ir kokybės santykį, didelei daliai vartotojų apsilankymas maisto prekių parduotuvėje taip pat yra ir maloni veikla ar net šeimos pramoga“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Tyrimo duomenimis, su teiginiu, kad apsilankymas maisto prekių parduotuvėje yra maloni veikla, sutiko arba iš dalies sutiko 35 proc. Lietuvos, 33 proc. Estijos ir 30 proc. Latvijos gyventojų. ES vidurkis siekė 49 proc.
Teiginiui, kad apsilankymas prekybos centre yra šeimos pramoga, pritarė arba iš dalies pritarė beveik pusė – 48 proc. – apklausoje dalyvavusių lietuvių. Tokios pat nuomonės besilaikančių gyventojų Latvijoje ir Estijoje atitinkamai buvo 24 ir 20 proc. Visoje ES taip teigė 40 proc. vartotojų.
Pasak Ž. Simonaitytės, norint greitų pokyčių ar rezultatų internetinėje prekyboje, rinkoje turėtų įvykti drastiški pokyčiai, kurie paskatintų pirkėjus pakeisti turimus įpročius. Tai galėtų būti stulbinančiai žema kaina neribotam asortimentui, technologis protrūkis (pavyzdžiui, išmanioji užsakymų sistema), dar patogesnė prekių pristatymo ar atsiėmimo galimybė, aktyvus skaitmeninės vartotojų kartos prisijungimas prie pirkėjų gretų. O labiausiai – visų šių veiksnių derinys.
Tyrimą apie vartotojų įpročius atliko rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“. Jo metu 60 šalių buvo apklausta daugiau nei 30 tūkst. vartotojų.
