Nieko nestebina faktas, kad didžiuosiuose miestuose susikaupia kritinė vartotojų masė. Anot Amerikos urbanistikos teoretiko Richard‘o Florid‘os, didmiesčiuose susitelkia jauna, inovatyvi „kūrybinė“ klasė, kurios atstovai – aktyviausi kultūros simbolių gamintojai, platintojai ir vartotojai. Reaguodami į tai, verslininkai savo prekybos taškus stengiasi steigti šalia tokių miestiečių telkimosi vietų arba atvirkščiai – stengiasi tokias vietas suformuoti.
„Naujos, madingos, vartotojų srautus generuojančios vietos formuoja miestiečių laisvalaikio įpročius, be to, keičia ir architektūrinį miesto veidą, - sako UAB „Vičiūnų restorano grupės“ valdybos pirmininkas Gediminas Balnis. – Kiekvienas paveldo objektas turi kažką unikalaus – pradedant lietvamzdžiais, baigiant tinku ar puošybos detalėmis. Steigdami kavines senamiestyje ar seniai neeksploatuotose, paveldo saugomose vietose, įsipareigojame savo lėšomis saugoti ir puoselėti konkrečias ypatingas naudojamo pastato savybes, taip pat – sutvarkyti aplinką, kad ji būtų saugi ir maloni lankytojams. Taip nevienareikšmiškai prisidedame prie miesto gražinimo ir pastatų saugojimo“. Pasak G. Balnio, įrenginėjant „Vičiūnų“ grupės restoranus senamiesčiuose, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkai: montuojami specialūs įrengimai, kurie šilumos ir riebalų išmetimą į aplinką sumažina iki 90 proc. Įrengiant ventiliaciją, naudojami naujos kartos elektriniai varikliai, kurie net 30 proc. tylesni nei įprasti – tokie įrengimai ypatingai aktualūs pastatuose, kuriuose virš restoranų yra įsikūrę gyventojai.
Krizės įkarštyje Vilniaus prekybinėse gatvėse kas penktą patalpa buvo tuščia, o bendras užimtumas siekė vos 80-85 proc. Pagal „Ober-Haus“ darytą tyrimą, 2012 metais laisvų patalpų skaičius buvo ženkliai sumažėjęs. Sparčiausias atsigavimas buvo matomas pagrindinėse Vilniaus prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.). Pastaraisiais metais šiose prekybinėse gatvėse vykę procesai iš esmės pakeitė miesto veidą ir miestiečių įpročius, mat drabužių, avalynės bei prabangos prekių parduotuves pakeitė restoranų ir kavinių verslas. Skaičiuojama, kad beveik trečdalyje šiose gatvėse esančių patalpų įsikūrusios kavinės ir barai, klubai ir greito maisto užeigos, pritraukiantys žmonių srautus beveik visą parą.
„Džiaugiamės, kad pavyko ne tik išsaugoti, bet ir pagyvinti senamiesčio gatvelių identitetą: vietas, kuriose žmonės gali susitikti, pasimėgauti geru maistu, paplepėti ir gerai praleisti laiką. Juk nuolatinis šurmulys, geras maistas, išsaugoti, restauruoti pastatai vilioja ne tik miestiečius, bet ir turistus, kurie, grįžę į savo šalį, tam tikra prasme tampa Lietuvos ambasadoriais“, - sako G. Balnis.
