Prekybininkai, parduodami alų stikliniais buteliais, už tarą paima 25 centų užstatą. Susigrąžinti užstatą nelengva — tai dėžių nėra, tai supirktuvė nedirba, tai tara superkama mažesne kaina.
Taros tvarkymo sistema nėra patenkinti nei vartotojai, nei prekybininkai, nei patys užstato administratoriai. Pernai 92 procentai vartotojų atgavo užstato pinigus. Tara tapo ir vagišių grobiu.
Kaip atsiimti pinigus?
Šiaulių rajono gyventojas redakcijai guodėsi esą „Cento“ parduotuvėje, Kuršėnuose, nuolat nėra tuščių dėžių arba tenka ilgai laukti eilėse. Žmogus apgailestavo, jog kai kurie prekybos centrai taros apskritai nepriima.
„Turiu teisę atgauti už butelį sumokėtus pinigus. O jeigu taros nepriima, vadinasi, esu apgaudinėjamas — turėčiau mokėti tiktai už alų, tačiau sumoku ir už butelį,“ — redakcijai teigė skaitytojas.
Prekybininkams — papildoma našta
„Cento“ parduotuvės Kuršėnuose vadovė Genutė Krikščiūnienė įsitikinusi: problemų dėl taros supirkimo daugiau kyla pačiam prekybos centrui. Taros supirkimas — papildoma našta.
„Dėžių tikrai nepritrūkstame, bet kartais žmonėms tenka laukti eilėje, nes trūksta pardavėjų — tie patys žmonės dirba kasoje, tvarko lentynas ir priiminėja butelius, — teigė prekybininkė. — Mano nuomone, geriausia būtų taros supirkimo kioskai... Įsivaizduokit, dabar ateina su dviem trim maišais tuščių alaus butelių — susidaro atskira eilė, o mums papildoma gaišatis — juos skaičiuoti, rūšiuoti, tampyti dėžes, sandėliuoti“.
Pasak Neringos Paškauskaitės, Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistės, atsakomybė už tuščios taros supirkimą pirmiausia tenka prekybos centrui. „Dėžių trūkumas ar kitos problemos nėra pasiteisinimas“, — „Šiaulių kraštui“ tvirtino specialistė.
Baudžiami prekybos centrai
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas numato pareigą pardavėjams priimti parduodamų gaminių pakuotes ir grąžinti jiems užstatą. Tačiau, N. Paškauskaitės teigimu, papildoma prievole nepatenkinti kai kurie prekybos centrai sugalvojo, kaip jos išvengti.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas pats taros nesuperka, bet sudaro sutartis su kita bendrove, kuri šalia centrų įrengia taros supirktuves.
Teisės aktai to nedraudžia, tačiau vartotojui sunkumų gali kilti dėl darbo laiko: supirkimo punktas paprastomis dienomis dirba trumpiau, šeštadienį — iki pusiaudienio, o sekmadieniais apskritai nedirba.
„Sistema turi būti patogi vartotojui. Žmogus, į prekybos centrą, atnešęs tarą, turi turėti optimalią galimybę ją parduoti“, — mano specialistė.
Vartotojams pasiskundus, už panašius pažeidimus prekybos centrams taikomos baudos yra nuo 2000 iki 5000 litų.
Automatai dar palauks
Privalomojo užstato sistemos veikia ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Skandinavijoje apmokestinamos ir vienkartinės pakuotės, yra įrengti automatai, kuriuose superkamos panaudotos gėrimų pakuotės, o užstatas grįžta pirkėjui.
„Buvo svarstyta tokią sistemą įdiegti ir Lietuvoje, parengtas projektas. Tačiau tokie automatai yra labai brangūs, reikalingos milijoninės investicijos“, — teigė Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė.
Užstato schema apima visą grandinę. Gamintojas užstatą įskaičiuoja į prekės kainą, prekybininkas jį paima iš vartotojo, vartotojas — iš prekybininko. Prekybininkas tarą grąžina gamintojui ir ratas sukasi iš naujo.
Sistemą būtina keisti
Saulius Galadauskas, užstato sistemą prižiūrėti turinčios VšĮ „Desa“ direktorius, „Šiaulių kraštui“ pateikė praėjusių metų užstato cirkuliavimo rinkoje statistiką.
„2010 metais visų butelių, išleistų į rinką, bendras užstato grįžtamumas buvo 92 procentai. Vadinasi, 92 procentai vartotojų atgavo savo pinigus“, — vardijo direktorius, bet mano, jog taros tvarkymo sistemą būtina reformuoti dėl daugelio priežasčių.
Viena iš jų — dalis užstato nubyra kai kuriose mažose krautuvėlėse arba kioskeliuose — gauta skundų, jog buteliai superkami mažesne kaina.
Kadangi privačios taros supirktuvės superka ne tiktai sveikus stiklo butelius, bet ir stiklo duženas, plastikinius butelius, plėšiami konteineriai, išlupami buteliai ir nešami parduoti. Taip sistema ardoma.
S. Galadauskas sako, jog dabar vartotojas sąlyginai du kartus sumoka pakuotės mokestį, jeigu gamintojas jį užsideda. Pirmą kartą — pirkdamas gėrimą, antrą kartą — išmesdamas pakuotę į mišrių atliekų konteinerį — šįkart atliekų rinkliavos pavidalu. Už antrinių žaliavų tvarkymą moka gamintojai.
Drumztas vanduo — geriau
S. Galadauskas mano, jog turėtų būti arba viena — konteinerių ir tiktai stiklo butelių užstato — sistema, nieko kito nesupirkinėjant, arba depozitas visoms gėrimų pakuotėms kaip yra Skandinavijoje.
Prieš keletą metų parengtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos įklimpo Seimo Aplinkos komitete.
„Deja, yra labai daug suinteresuotų, kad liktų senoji sistema, nes drumstame vandenyje galima stambias žuveles gaudyti. Arba pasigauti smulkių, bet daug“, — teigia S. Galadauskas.
