Biudžeto pinigais išauginti žirgai iš valstybinių žirgynų išgenami neaiškiais keliais.
„Valstiečių laikraščio“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dėl beribio žmonių godumo valstybiniai žirgynai tampa korupcine nerštaviete. Biurokratų dangstoma netvarka jau seniai turėjo būti ištirta ne tik Valstybės kontrolės, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Generalinės prokuratūros.
Išryškėjo nusikalstamos veiklos modelis
Tai, kad per stingdantį 22 laipsnių šaltį Sartuose žirgai lenktyniavo kruvinomis žandenomis ir šerkšno sulipdytais karčiais, nebuvo atsitiktinumas.
Netvarka žirgininkystės bendruomenėje yra lyg Augėjo arklidėse. Pasak senovės graikų legendos, Augėjas garsėjo 30 metų nemėžtomis arklidėmis su 3 tūkst. žirgų. Heraklis arklides išvalė per dieną, nukreipęs dviejų upių vagas.
Lygiai taip pat valstybės kontroliuojamos UAB „Sartų žirgynas“, UAB „Nemuno žirgynas“ ir UAB „Vilniaus žirgynas“ jau kiek laiko pertvarkomos, nors šis procesas niekaip nesibaigia.
„Valstiečių laikraščiui“ pasidomėjus vien „Nemuno žirgynu“, paaiškėjo tokio masto piktnaudžiavimas, kad jau prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra ir STT turėjo susodinti į teisiamųjų suolą ne tik bendrovės vadovus, bet ir dalį valstybės tarnautojų.
Iš mokesčių mokėtojų pinigų dotuojama bendrovė, kurios net 90 proc. akcijų paketą valdo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), savo augintinius pusvelčiui pardavinėja saviems darbuotojams, o pastarieji žirgus perparduoda tarpininkams.
Taip „Nemuno žirgynas“ per vienus metus netenka kelių dešimčių prabangių žirgų, kurie per privačius asmenis iš Lietuvos „eksportuojami“ į Lenkiją, Vokietiją ir kitas Vakarų Europos valstybes.
Neatmestina, kad unikalios veislinės vertės žirgai, kainuojantys 50–100 tūkst. Lt, verteivoms perparduodami už 3–5 tūkst. Lt.
„Valstiečių laikraščio“ tyrimas atskleidė visą galimai korupcinę sistemą, į kurią įsipynę ne tik eiliniai „Nemuno žirgyno“ darbuotojai, bet ir ŽŪM pavaldi Valstybinė veislininkystės priežiūros tarnyba, vadovaujama Arūno Jurgaičio.
Klesti perpardavinėjimo verslas
Pagėgių savivaldybės Šilgalių kaime veikiantis „Nemuno žirgynas“ iki šiol augino apie 420 unikalių Trakėnų veislės žirgų.
Ši Rytų Prūsijoje išvesta žirgų veislė itin vertinama vakariečių ir siejama su prabanga, kilmingumu bei elegancija.
Net niekuo sporte nepasižymėjusių kai kurių Trakėnų veislės žirgų kainos Lietuvoje siekia nuo 6 iki 30 tūkst. eurų (20-100 tūkst. Lt). Jei žirgo tėvai yra žinomi pasaulyje Trakėnų veislės eržilai (Horalas ir kt.), tokių sportui paruoštų žirgų kainą galima drąsiai dauginti iš 3–4 kartų.
„Nemuno žirgynas“ yra Trakėnų veislės žirgų citadelė ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje. Tačiau dėl begalinio žmonių godumo šios veislės žirgai tapo eiline preke.
„Valstybinių žirgynų vadovų nuolatiniai interesų konfliktai, pritariant Valstybinei veislininkystės priežiūros tarnybai, niekais paverčia bet kokią konkurenciją rinkoje, kurioje nėra jokių galimybių išlikti sąžiningam augintojui“, – teigė Žemės ūkio rūmų Arklininkystės komiteto vadovas Arūnas Degutis.
Jis nė kiek nenustebo, kai „Valstiečių laikraštis“ supažindino jį su dokumentais, įrodančiais, kad „Nemuno žirgyne“ jau kelerius metus egzistuoja įtartinas perpardavinėjimo verslas Trakėnų veislės žirgais.
„Žirgininkai apie tai tarpusavyje nuolat kalbėjo, bet niekam nepavyko gauti įrodymų, todėl ir ministerija (ŽŪM) šių kalbų nevertino rimtai“, – teigė A.Degutis.
Be kita ko, dalis ŽŪM darbuotojų yra deleguoti į stebėtojų tarybas, bet galėjo nė nežinoti apie įtartinus sandorius.
Šmėžuoja žinomų trenerių pavardės
UAB „Nemuno žirgynas“ kelerius metus per dirbančius įmonėje jojimo trenerius ir jų šeimų narius parceliavo Trakėnų veislės žirgus.
Iki šiol neaišku, kokiu būdu UAB „Nemuno žirgynas“ vyriausiuoju treneriu dirbantis Vytautas Urbonavičius per 3 metus sugebėjo susikurti 28 veislinių žirgų bandą iš atlyginimo, kurio nepakaktų net vienam, niekuo nepasižyminčiam Trakėnų veislės žirgui įsigyti.
„Trenerio atlyginimas – 1 500–2 400 Lt per mėnesį“, – teigė UAB „Nemuno žirgynas“ direktorius Juozas Bučinskas.
Jis gerokai sutriko, išgirdęs vardijamų žirgų vardus, kurie anksčiau priklausė „Nemuno žirgynui“, bet vėliau buvo perleisti V.Urbonavičiui.
„Kai kurių žirgų vardai man yra tikrai girdėti, bet aš žirgyne dirbu tik pusantrų metų, todėl negaliu atsakyti už tai, kas buvo anksčiau“, – teisinosi J.Bučinskas.
Jis visiškai sutriko, kai „Valstiečių laikraštis“ paklausė, kiek žirgų darbuotojams „Nemuno žirgynas“ pardavė per 2011 m. ir konkrečiai V.Urbonavičiui. „Jam pardavėme gal 5 žirgus“, – sunkiai rinko žodžius V.Bučinskas.
Direktorius visiškai pasimetė, kai jam pateikėme faktą, kad prieš kelis mėnesius (2011 m. spalio 5 d.) „Nemuno žirgyno“ trenerė Raimonda Samušytė iš savo darbovietės įsigijo 4 metų Trakėnų veislės eržilą ir tą pačią dieną jį perpardavė trečiajam asmeniui.
„Turėjome įsiskolinimų darbuotojams nuo senų laikų, tai juos padengėme žirgais. Krizės metu natūriniai mainai egzistuoja. Jei žmogus užsidirba nuo žirgo 300 Lt, nematau čia nieko blogo“, – aiškino UAB „Nemuno žirgynas“ direktorius.
3–4 metų žirgai yra visiškai paruošti sportui, todėl abejotina, kad treneriams žirgai parduodami už adekvačią kainą.
Meilė darbovietei neatvėso
UAB „Nemuno žirgynas“ tiesioginiai kontaktai su žirgų pirkėjais verti atskiro Generalinės prokuratūros ir VTEK dėmesio.
Apie 1999 m. „Nemuno žirgynas“ išnuomojo Trakėnų veislės kumelę Varduva individualios įmonės „Patikima pakopa“ savininkui Viliui Niauroniui.
2000 m. Varduva atsivedė vieną kumeliuką – Vikį, kurio tėvas buvo garsusis Trakėnų veislės eržilas Horalas (jis 3 kartus JAV pripažintas geriausiu Trakėnų veislės žirgu, beje, atvestu „Nemuno žirgyne“).
Speciali komisija 2005 m. Vikį pripažino licencijuotu eržilu, o vienas iš komisijos narių buvo dabartinis Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas A.Jurgaitis, iki 2010 m. vasario vadovavęs „Nemuno žirgynui“.
Nieko keisto, kad „Nemuno žirgynas“ 2008 m. vasario 2 d. Vikį nusipirko iš „Patikimos pakopos“, tačiau įtartina, kad Vikis jau kiek laiko „iškabintas“ „Nemuno žirgyno“ interneto svetainės skiltyje „parduoda“.
Panašių sandorių tarp „Nemuno žirgyno“ ir „Patikimos pakopos“ – ne vienas ir ne du, o juose vis šmėžuoja A.Jurgaičio pavardė.
2005 m. „Nemuno žirgynas“ pardavė „Patikimai pakopai“ kitą eržilą – Eruditą. 2008 m. Eruditas buvo vėl perparduotas „Nemuno žirgynui“, bet jau kiek laiko žirgyno interneto svetainėje skelbiama, kad eržilas parduodamas.
Nieko keisto ir tai, kad dabartinis UAB „Nemuno žirgynas“ direktorius J.Bučinskas gyrėsi 2011 m. pardavimu, esą pavyko už 70 tūkst. Lt parduoti trakėną Hipoidą, anksčiau tapusį Lietuvos čempionu. Hipoidas atiteko „Patikimai pakopai“.
Už kitus Lietuvoje pernai parduotus 53 žirgus „Nemuno žirgynas“ gavo 5,1 tūkst. Lt. Tačiau, kaip minėta, nemažai jų parduota darbuotojams.
Pats A.Jurgaitis 2010 m. rugsėjį kartu su J.Bučinsku vyko į Lenkijos Stargrado žirgyną, pažeisdamas nuostatą vieniems metams „atvėsti“ nuo savo buvusios darbovietės.
Liks tik vienas žirgynas
Daugumoje „Nemuno žirgyno“ sandorių – labai mažai supirkėjų. Juos nurungti eiliniam žirgų augintojui nėra jokių galimybių.
Į šį procesą aktyviai įsitraukęs ir Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas A.Jurgaitis, nenusišalinantis nuo dalyvavimo Trakėnų veislės žirgų vertinimuose, nes būtent nuo jų priklauso, kokia kaina bus mokama už žirgą.
„Daugeliui augintojų iš tiesų pikta, kad uždarame rate persipynę žirgynų vadovų bei valdininkų, kurie kuria metodikas, skirsto pinigus ir dar viską kontroliuoja, interesai“, – teigė Žemės ūkio rūmų Arklininkystės komiteto vadovas A.Degutis.
Jo manymu, pastaruoju metu valdininkai bando per „savus“ žmones ar net tiesiogiai perimti vadovavimą asociacijoms, kurios veda žirgų kilmės knygas, atlieka vertinimus.
Jis nė kiek neabejoja, kad remiantis „Valstiečių laikraščio“ surinktais įrodymais galima kelti jau ir baudžiamąsias bylas „Nemuno žirgyno“ vadovams bei atsakingiems Valstybinės veislininkystės priežiūros tarnybos darbuotojams.
UAB „Nemuno žirgynas“, kaip ir kiti valstybės kontroliuojami žirgynai, netrukus taps viena įmone – UAB „Lietuvos žirgynas“.
Tikėtina, kad kol tai neįvyko, žirgynai stengsis išparduoti geriausius savo augintinius. Taip akcijų paketai, priklausantys valstybei, gerokai nuvertės.
UAB „Nemuno žirgynas“ įstatinis kapitalas siekia 2,37 mln. Lt, UAB „Vilniaus žirgynas“ – 1,49 mln. Lt, o UAB „Sartų žirgynas“ – 1,21 mln. Lt.
Po reorganizavimo tris žirgynus sujungusios bendrovės UAB „Lietuvos žirgynas“ įstatinis kapitalas sieks 4,84 mln. Lt.
Pateikti faktai šokiruoja
buvęs Trakėnų veislės žirgų augintojų asociacijos prezidentas
Esu girdėjęs kalbų apie galimą piktnaudžiavimą valstybiniuose žirgynuose. Supratau, kad realios sąlygos neskaidriai jų veiklai egzistuoja. Pateikti faktai šokiruoja, o žirgyno vadovo cinizmas – pribloškiantis ir netgi neįtikėtinas. Atsakingi Žemės ūkio ministerijos darbuotojai neskubėjo iš esmės domėtis galimai neskaidria valstybinio žirgyno veikla, nors kai kurie žirgininkai ir aš pats paakinome tai padaryti.
Gediminas Stanišauskas
