Skolų kilpomis supančioti statybininkai paskui save nugramzdins pusę šalies ūkio, jei naujoji Vyriausybė nepakeis požiūrio, kad su verslu galima atsiskaityti paskiausiai.
Apie tai penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Statybininkų asociacijos duomenimis, šių metų lapkričio 1 dieną dvylikai šalies statybos bendrovių valstybės institucijos ir savivaldybės buvo skolingos daugiau kaip 61,8 mln. Lt.
Pavyzdžiui, bendrovei „Hidrostatyba“ biudžetinės organizacijos nesumoka 14 mln. Lt, „Plungės lagūnai“ – 3 mln. Lt. „Vėtrūnai“ savivaldybės skolos siekia 10 mln. Lt, Panevėžio statybos trestui – 3,6 mln. Lt.
„Pažiūrėkime į kaimynus – valstybės skolinasi, kad grąžintų įmonėms skolas. Valstybės pagrindas šiandien yra verslas ir jį būtina gerbti – valstybinis užsakymas turi būti aukščiau už viską, o už padarytą darbą privalu laiku atsiskaityti“, – tvirtina Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gecevičius.
Anot jo, šiandien Panevėžio statybos trestas turi tų pačių bėdų, kaip ir kitos įmonės, – valstybės institucijos skolingos bendrovei, bendrovė skolinga tiekėjams.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė neneigia turinti skolų verslui, bet ji esą planuoja kitąmet „revizuoti skolas, jas sumokėti ir nedaryti naujų išlaidų“. Edmundas Kačkus, Vilniaus savivaldybės Finansų departamento vadovas, tikina šiuo metu negalintis pateikti konkrečių skaičių, kiek skolų turi sostinė.