Portalas „Poultryworld.net“ rašo, kad į Estijos rinką pateko iš Lietuvos importuota paukštiena, kuri, kaip buvo nustatyta, buvo užkrėsta antibiotikams atspariomis kampilobakterijomis.
Pasak Estijos gybybės mokslų univesiteto mokslininkės Triin Tedersoo, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imunitetas nėra toks stiprus, gali sukelti rimtas ligas, netgi galinčias baigtis mirtimi.
"Antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos maiste gali kelti riziką vartotojams ir jų sveikatai", – teigė ji.
Lietuvoje ženklaus sergamumo nepastebėta
VMVT specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kampolobakterijos yra laikomos viena iš labiausiai tarp žmonių ir gyvūnų paplitusių bakterinio gastroenterito sukėlėjų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose pasaulio šalyse.
Remiantis 2020 metų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaita, kampilobakteriozė buvo dažniausiai per maistą plintanti virškinimo trakto infekcija Europos Sąjungoje, iš viso užregistruota 120 946 patvirtintų atvejų.
„Vertinant kampilobakteriozės sergamumo dažnį Lietuvoje 6 metų laikotarpyje (nuo 2014 m. iki 2020 m.), ženklaus padidėjimo nenustatyta: 2014 m. – 40,2 atvejų 100 000 gyventojų, o 2020 m. – 42,3 atvejų 100 000 gyventojų“, – teigiama VMVT specialistų atsiųstame komentare.
Pasak VMVT, Europos Sąjungoje 2020 metais pagrindiniai maisto užsikrėtimo šaltiniai kampilobakterijomis buvo: mėsa ir mėsos produktai (79,7 proc.), iš kurių daugiausiai vištiena ir jos produktai, taip pat pienas ir pieno produktai (5,4 proc.) bei vaisiai, daržovės ir jų sultys (3,3 proc.).
Remiantis 2020 m. EFSA ataskaita, Campylobacter jejuni (88,1 proc.) ir Campylobacter coli (10,6 proc.) buvo pagrindinės kampilobakteriozės atvejų sukėlėjos, taip pat aptikta ir kitų, tokių kaip: C. fetus (0,16 proc.), C. upsaliensis (0,11 proc.), C. lari (0,09 proc.) bei neidentifikuotų kampilobakterijų rūšių (0,94 proc.)
„Antimikrobinės medžiagos gyvulininkystėje buvo plačiai naudojamos daugiau nei 50 metų, tačiau netinkamas ar per didelis jų kiekis maistui skirtiems gyvūnams, pavyzdžiui, broileriams paskatino daugybės skirtingų patogeninių bakterijų, įskaitant ir kampilobakterijų, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymąsi“, – teigė VMVT atstovai.
Estai nepranešė Lietuvos specialistams?
Pasak specialistų, inspektoriai nuolat vykdo sustiprintą valstybinę vištienos kontrolę skerdyklose, mėsos perdirbimo įmonėse, parduotuvėse, turgavietėse, sandėliuose.
Be to, tikrinama ir vištienos atitikimą teisės aktų keliamiems reikalavimams, atrenkami mėginiai, dėl Campylobacter spp. paplitimo naminių paukščių populiacijoje, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms.
„2022 m. buvo tiriami vištų boilerių, užauginti nuo pirmos dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje, pulkai. Ištyrus 425 mėginius, išskirtos 323 (76 proc.) Campylobacter spp. bakterijų izoliatai, iš kurių buvo identifikuotos 287 vnt. (67,5 proc.) C. jejuni bakterijos ir 36 vnt. (8,5 proc.) – C. Coli.
Ištirtos 85 Campylobacter jejuni buvo jautrios gentamicinui ir chloramfenikoliui. Didžiausias atsparumas išlieka ciprofloksacinui (90,58 proc.) ir tetraciklinui (56,47 proc.). Pastebėtas atsparumas eritromicinui– 2,35 proc.“, – teigiama komentare.
Maisto ir veterinarijos specialistai sako, kad šiuo atveju Estijos universitetas, kuris skelbė apie rastas bakterijas paukštienoje, dėl atliktų tyrimų rezultatų nebendravo su VMVT.
„Estijos atsakinga institucija, nustačius, kad nesaugūs produktai pateko į jų rinką, bei galėjo būti išplatinti ir kitose ES valstybėse, apie tai būtų informavusi Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema „RASFF““, – teigiama komentare
VMVT primena, kad vartotojai turėtų vištieną naudoti tik termiškai apdorotą. Terminis apdorojimas yra vienas iš būdų, kaip sumažinti infekcijos riziką. Maisto ruošimas tinkamoje temperatūroje sunaikina pavojingas bakterijas ir sumažina apsinuodijimo maistu tikimybę.