Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą.
Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.
„Deficitas vis dar išlieka ženklus, tačiau iš 3,1 proc. BVP deficito 0,7 procentinio punkto sudaro išlaidos, kurios, tikėtina, yra vienkartinės. Tai yra išlaidos, susijusios su kovido situacija, fizinio barjero statyba pasienyje (su Baltarusija – BNS), su migrantų srautų suvaldymu. Tai nėra tvarūs, ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie persikels į kitus metus“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.
Prognozuojama, kad 2023 metais valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 metais – iki 0,5 proc. BVP.
„Matome, kad išties pavyko vidutinio laikotarpiu stabilizuoti skolos augimą. Prognozuojama, kad ateinančiais metais valdžios sektoriaus skola sudarys 45,6 proc. BVP“, – teigė G. Skaistė.
Pernai valdžios sektoriaus skola siekė 47,1 proc. BVP, prognozuojama, kad šiemet ji turėtų sumažėti iki 46 procentų.
Prognozuojama, kad 2023 metais valdžios sektoriaus skola turėtų padidėti iki 46,9 proc. BVP, tačiau 2024 metais numatomas jos sumažėjimas iki 44,7 proc. BVP.
