Anot LVK prezidento Valdo Sutkaus, pateikti paraišką įmonėms dažnai kliudo techninės kliūtys, ne visos valstybės institucijų informacinės sistemos buvo pritaikytos didelei apkrovai.
„Kai kurios įmonės aiškiai indikuoja, jog „Investicijų ir verslo garantijų“ internetinėje svetainėje bandė pateikti paraišką, bet internetinis puslapis neužsikraudavo ir niekaip nebuvo įmanoma užpildyti paraiškos iki galo. Dėl to pareiškėjai abejoja, ar paraiška iš vis bus patvirtinta, nes neaišku ar suveikė informacinės technologijos“, – spaudos konferencijoje sakė V. Sutkus.
„Taip pat nemažai gavom signalų, kad įmonės negavo paramos, nes nebuvo įtrauktos į nukentėjusių įmonių sąrašą. Kai buvo kreiptasi dėl paaiškinimo, ar įmanoma kažką pakeisti, kad jos būtų įtrauktos, jos nesulaukdavo konkretaus atsakymo“, – pridūrė jis.
19,7 proc. įmonių nurodė, kad parama pasiekia lėtai, nes priemonės yra ilgesnio laikotarpio ir suveiks vėliau, 7,9 proc. – kad trūksta aiškios informacijos, kur ir kada kreiptis, o 8,9 proc. – jog parama pasiekė greitai.
V. Sutkaus teigimu, įmones nuvylė ir tai, jog skirstant paramą svarbi sąlyga buvo įmonių oficialiai įregistruota ekonominė veikla, kuri ne visada atspindi realią jų veiklą.
„Kai kas iš optikos prekėmis prekiaujančių įmonių informavo, kad nebuvo įtrauktos į nukentėjusių įmonių sąrašą, nes Registrų centre yra ekonominę veiklą įvardiję kaip optikos prekių mažmeninė prekyba. Ta įmonė norėjo pasinaudoti mokesčių atidėjimo galimybe, tačiau nepavyko, nes optikų mažmeninė veikla pandemijos metu nebuvo uždrausta, bet nebuvo įvertinta tai, kad norint pirkti akinius, turi būti prieš tai patikrintas regėjimas, išrašytas receptas, kurio pagrindu gaminami akiniai. Be medicininės apžiūros užsisakyti akinių negali, o planiniai sveikatos priežiūros patikrinimai buvo uždrausti“, – sakė V. Sutkus.
Gegužę atliktos apklausos duomenimis, 62 proc. įmonių teigė, kad pakanka informacijos apie paramos priemones, tuo metu balandį taip manė 47 proc. įmonių. 22 proc. nurodė, jog paramos mechanizmas yra pakankamas, balandį taip galvojo 16,6 procento.
Iš visų apklaustų įmonių paramos kreipėsi 67,5 proc., 32,5 proc. nurodė, jog nesikreipė. Daugiausiai (po 23 proc. apklaustųjų) kreipėsi dėl mokesčių atidėjimo, delspinigių netaikymo ir išieškojimo stabdymo bei dėl subsidijos prastovoms.
Daugiau nei 13 proc. dėl nuomos mokesčio kompensacijos, 12 – dėl paskolos mokėjimo atidėjimo, 11 – dėl valstybės garantijos už finansų įstaigų teikiamas paskolas. Beveik 7 proc. prašė subsidijos mikro įmonėms, 5 proc. kreipėsi dėl atidėtų paskolų palūkanų kompensavimo, o kiek daugiau nei 4 proc. – dėl lengvatinės paskolos valstybės lėšomis.
Iš visų dalyvavusiųjų tyrime, didžiausia dalis (45 proc.) teigė, jog parama jiems yra užtikrinta, tačiau bus vėliau. 21 proc. tvirtino, jog paramos visai negaus, o beveik tiek pat (19 proc.) pažymėjo, jog parama juos jau pasiekė. 15 proc. respondentų sakė, jog gavo tik dalį paramos.
Apklausoje dalyvavo 215 mažų, vidutinių ir didelių įmonių iš skirtingų verslo sektorių, tokių kaip pramonė, prekyba, paslaugos, aukštosios technologijos bei žemės ūkis.
